Normalaus termino matmenys.
Kairiosios širdies hipoplazijos sindromas- ypač sunki įgimta širdies yda, kurią sudaro neišsivystęs kairysis skilvelis, siaura kylančioji aorta, susiaurėjusi nusileidžiančioji aorta, nefunkcionuojantys mitralinis ir aortos vožtuvai, gali būti nutrūkęs aortos lankas. Sinusinio mazgo ritmui sutrikus aritmija , širdis plaka lėtesniu prieširdinio skilvelio mazgo 40 k.
Plaučių pusmėnulinis plautinis vožtuvas Triburis vožtuvas Širdies sienos sluoksniai[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Širdies sieną sudaro trys sluoksniai: išorinis serozinis sluoksnis — epikardas epicardium — širdiplėvės vidinis lapas, kuris suaugęs su miokardu ir jį dengia.
Sudarytas iš skaidulinio jungiamojo audinio plokštelės, kuri yra išklota mezotelio. Tai pats storiausias širdies Normalaus termino matmenys. Jo storis yra tiesiogiai proporcingas širdies kameroms tenkančiam krūviui. Storiausias yra kairiojo skilvelio sienos miokardas apie 15 mmplonesnis — dešiniojo skilvelio 8 mm ir ploniausias prieširdžių 4 mm.
Endokardą sudaro: endotelis; purus jungiamasis audinys; mioelastinis sluoksnis; poendokardinis sluoksnis. Žmogaus širdies kameros[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Žmogaus širdis susideda iš 4 kamerų: dviejų skilvelių ir virš jų — dviejų prieširdžių. Širdies pertvara dalija širdį į kairiąją arterinę ir dešiniąją veninę puses. Dešinysis prieširdis atrium dextrum — į jį įteka abi tuščiosios venoskurios iš viso organizmo atneša veninį kraują.
Dešinysis skilvelis ventriculus dexter — iš jo išeina plautinis kamienas truncus pulmonaliskuris nuneša veninį kraują į plaučius. Skilvelio siena mm storio, susitraukdamas išstumia kraują į plaučius mažąjį kraujotakos ratą ; Kairysis prieširdis atrium sinistrum — į jį atsiveria keturios plautinės venoskuriomis teka deguonimi įsotintas kraujas arterinis iš plaučių.
Kairysis skilvelis ventriculus sinister — iš jo išeina aortaper kurią kraujas pasklinda po visą kūną į didįjį kraujotakos ratą ; Žmogaus širdies vožtuvai[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Dešinįjį skilvelį nuo prieširdžio skiria anga ostium atrioventriculare dextrumkurios kraštuose tvirtinasi triburis vožtuvas valva tricuspidaliskairįjį skilvelį nuo prieširdžio — dviburis mitralinis vožtuvas valva bicuspidalis.
Burių konstrukcija neleidžia kraujui tekėti atgaline kryptimi. Tarp skilvelių ir iš jų išeinančių arterijų dar yra pusmėnuliniai vožtuvai.
Vaisiaus matmenys - SUMANI MAMA
Pusmėnulinį vožtuvą sudaro trys audinio kišenės, o kiekviena kišenė savo forma primena pusmėnulį. Plaučių pusmėnulinis vožtuvas išsidėstęs tarp dešiniojo skilvelio ir plaučių arterijos. Aortos pusmėnulinis vožtuvas yra tarp kairiojo skilvelio ir aortos. Širdies vožtuvas yra jungiamojo audinio darinys, kilęs iš embrioninių mezenchimos ataugų, vadinamų širdies vamzdeliais.
Vožtuvų lapeliai, uždarantys vožtuvą, yra labai ploni ir lankstūs, tačiau yra atsparūs didelėms apkrovoms. Jie sudaryti iš 3 sluoksnių — pluoštinės,ventrikuliacinės ir akytosios spongiosa. Šie sluoksniai skiriasi tarpląstelinio užpildo komponentų kolagenoelastinoproteoglikanų ir Normalaus termino matmenys molekulių kiekiu ir sandara. Širdies vožtuvų lapeliuose yra dviejų pagrindinių tipų ląstelių : vožtuvų endotelinės ląstelėsdengiančios vožtuvų lapelių paviršių, ir vožtuvų intersticinės ląstelėsdaugiausiai aptinkamos spongiosa sluoksnyje, tačiau randamos ir kituose.
Vožtuvų lapeliuose dar yra nedaug lygiųjų bei širdies skersaruožių raumenų ir nervinių ląstelių. Širdies kraujagyslės[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Širdį maitina dešinioji ir kairioji vainikinės arterijos arteria coronaria dextra, arteria coronaria sinistra.
Jos atsišakoja nuo aortos pradžios, lyg vainikai apsupa širdies sienas ir išsiraizgo įvairiose širdies struktūrose. Dešinioji vainikinė arterija — leidžiasi tarp plaučių kamieno ir dešiniosios ausytės ir suskyla į smulkesnes šakas, kurios Normalaus termino matmenys krauju dalį dešiniojo prieširdžio ir skilvelio sienų.
Kairioji vainikinė arterija — leidžiasi tarp plaučių kamieno ir kairiosios ausytės. Ties vainikine vaga ji suskyla į priekinę tarpskilvelinę ir apsukinę šakas, kurios aprūpina krauju likusią širdies dalį.
Širdies darbas[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Širdis dirba cikliškai. Kiekvieną ciklą sudaro staigus susitraukimas — sistolė systolekuri yra darbo fazė, ir ilgas atsipalaidavimas — diastolė diastole — poilsio fazė.
Širdis – Vikipedija
Pirma susitraukia prieširdžiai, po to — skilveliai. Diastolės trukmė sąlygoja pulso greitį. Sveika širdis ramybėje susitraukia plaka k. Plakimas greitėja dirbant, karščiuojantsusijaudinus. Per parą širdis sutvinksi apie kartų. Per sistolę, susitraukiant širdies raumeniui, iš dešiniojo skilvelio veninis kraujas plūsta į plautinį kamieną, o iš kairio arterinis — į aortą.
Per diastolę į skilvelius vėl priplūsta kraujo arterinio Normalaus termino matmenys plaučių ir veninio iš viso organizmo.
Per minutę širdis išstumia apie litrus kraujo. Tinkamą prieširdžių ir skilvelių susitraukimo seką sąlygoja širdies laidžioji sistemasusidedanti iš tam tikrų raumens ląstelių, Nuoga vidutinio dydzio narys vienos sukelia, o kitos perduoda nervinį impulsą. Tuščiosios venos sienoje prie angos į dešinį prieširdį yra sinusinis mazgas, dešinio prieširdžio sienoje, Normalaus termino matmenys triburio vožtuvo, — prieširdinis skilvelio mazgas.
Sinusinis mazgas vadinamas širdies ritmo vedliu, nes sukelia susitraukimo impulsą ramybėje k. Smulkiausios pluošto šakelės perduoda impulsą gebančioms susitraukti širdies raumenų ląstelėms.
Širdies automatija tokia tobula, kad tam tikromis sąlygomis širdis gali ilgai plakti atskirta nuo organizmo. Ši savybė palengvina širdies persodinimą. Sinusinio mazgo ritmui sutrikus aritmijaširdis plaka lėtesniu prieširdinio skilvelio mazgo 40 k.
Širdis gali plakti ne tik rečiau kaip 60 k.
Vaisiaus matmenys
Širdis plaka tuo dažniau, kuo daugiau organizmui reikia kraujo jame esančio deguonies ir kuo mažiau širdis jo išstumia per sistoles. Ekstrasistolė[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Jeigu jaudinimas kyla ne Sinusiniame mazge, toks jaudinimo židinys vadinamas ektopiniu, iš Normalaus termino matmenys kilęs jaudinimas dažniausiai sukelia ekstrasistoles.
Ekstrasistolė — tai papildomas širdies susitraukimas, sukeltas ne Sinusiniame mazge susidariuso veikimo potencialo. Po ekstrasistolės visada seka ilgesnė diastolė — kompensacinė pauzė. Kai iš Sinusinio mazgo atsklinda kitas impulsas, širdis jau būna absoliučiame refrakteriniame periode, nes jau būna įvykusi ekstrasistolė, todėl ji nereaguoja į iš Sinusinio mazgo atplitusį jaudinimą ir širdies susitraukimas neįvyksta.
Širdies darbas vertinamas pagal išstumiamo kraujo kiekį: per sistolę — sistoliniu kraujo tūriu apie 70 mlper minutę — minutiniu kraujo tūriu apie 5 l. Paprastai širdis išstumia kraują mmHg spaudimu.
Volatilumas
Širdies dėsnis Franko-Starligo dėsnis [ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Širdis gali pati, t. Heterometrinis mechanizmas: Kuo daugiau kraujo diastolės metu priteka į širdį, tai tuo stipriau širdis susitraukia sistolės metu. Homeometrinis mechanizmas.
Suplūdęs kraujas dirgina po endokardu esančius intramuralinius ganglijus, tuomet skatinamas kalcio jonų išmetimas iš sarkoplazminio tinklo saugyklų. Širdies endokrininė funkcija[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Prieširdžių miokarde yra granulių, kurios gamina hormoną — prieširdžių natriurezinį peptidą. Širdies ligos[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Krūtinės angina stenokardija — trumpalaikis krūtinės skausmas, dėl sumažėjusio širdies raumens miokardo aprūpinimo krauju sutrikimo miokardo deguonies poreikis didesnis nei atnešama su krauju.
Kitaip sakant, skausmas krūtinėje atsiranda tuomet, kai širdies raumuo gauna nepakankamai deguonies. Tai yra tipiškas koronarinės širdies ligos, t.
Nestabilioji krūtinės angina — ūminis sindromas, kurio metu širdies raumuo nepakankamai aprūpinamas krauju miokardo išemija. Šis sindromas yra daug pavojingesnis nei stabilioji krūtinės angina, nes yra nenuspėjamas, kintantis ir gali baigtis miokardo infarktu ir mirtimi.
Aortos stenozė — širdies yda, kurios metu susiaurėja aortos anga. Tai dažna širdies yda, pasireiškianti dažniausiai dėl aterosklerozės pagyvenusiems žmonėms. Rečiau gali būti įgimta aortos vožtuvų stenozė. Prieširdžių virpėjimas — širdies ritmo sutrikimas, viena dažniausių širdies patologijų. Prieširdžių virpėjimu dažniau serga vidutinio ir vyresnio amžiaus, o dažniausiai — senyvo amžiaus žmonės.
Tai būsena, kai nėra normalaus prieširdžių susitraukimo, jų veikla būna chaotiška. Širdies permušimai — priešlaikinis širdies susitraukimas.
- Kaip padideja varpos dydis
- Ar galima padidinti nari, kai masturbacija
- Plaučių pusmėnulinis plautinis vožtuvas
- Pratimas, kad padidintumete peni
- Dičkis gimdoje.
Širdies permušimai, arba ekstrasistolės — tai dažniausiai pasitaikanti širdies aritmija neritmiškumas. Širdies nepakankamumas ŠN — patologinė būklė, sindromas, kai širdies skilveliai nebesugeba išstumti kraujo į mažąjį ar didįjį kraujotakos ratus.
Tai labai dažna patologija, ja serga apie dešimtadalis vyresnio amžiaus žmonių.
Klasifikuojamas įvairiai — ūminis ir lėtinis, kairiojo, dešiniojo ir abiejų skilvelių, sistolinį ir diastolinį.
Širdis ir jos dalys Miokardo infarktas — negrįžtamas širdies raumens ląstelių pažeidimas, širdies smūgis, kurį sukelia užsitęsusi išemija nutrūkęs aprūpinimas krauju ir deguonimi. Tai viena dažniausių mirties priežasčių. Pastaruoju metu miokardo infarktu suserga vis daugiau jaunų žmonių — daugėja pacientų vos perkopusių 30 metų. Išeminė širdies liga — širdies raumens funkcijos sutrikimas, atsiradęs dėl sumažėjusio aprūpinimo krauju. Gali būti ūminė ir lėtinė. Dažniausiai liga būna lėtinė, bet gali būti ir ūminė.
IŠL dažniausiai serga vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės. Miokarditas — širdies raumens uždegimas. Sukelia įvairūs veiksniai. Aterosklerozė — svarbiausia ne tik koronarinės širdies ligos, bet ir galvos smegenų, kojų ir kitų organų susirgimų priežastis.
Dičkis gimdoje. Ar didelis naujagimio gimimo svoris ką nors lemia jo gyvenime? - Mamos Žurnalas
Tai nepastebimai besivystantis Normalaus termino matmenys standėjimo bei siaurėjimo procesas. Aterosklerozė prasideda anksti, dar paauglystėje, riebaliniais ruoželiais, vėliau progresuoja iki plokštelių, kurios jau randamos jaunyvame amžiuje, kol pasiekia kulminaciją — trombozinę okliuziją — ir sukelia koronarinius įvykius vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Širdies ydos[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Prieširdžių pertvaros defektas PPD - patologinė anga prieširdžių pertvaroje, kuri susiformuoja nėštumo savaitę. Defektas būna centrinėje, viršutinėje arba apatinėje pertvaros dalyje. PPD gali būti atskira širdies yda arba nustatoma kartu su kitomis ydomis.
Dažnai PPD vadinama atvira ovalioji anga, kuri yra normali vaisiaus prieširdžių jungtis, reikalinga kraujotakai iki gimimo. Vaisiui gimus ovalioji anga dažniausiai užsidaro pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, tačiau kartais išlieka atvira ilgesnį laiką.
Skilvelių pertvaros defektas SPD - patologinė anga skilvelių pertvaroje, dėl kurios atsiranda jungtis tarp kairiojo ir dešiniojo skilvelių. Tai viena didžiausių įgimtų širdies ydų. Defektas pertvaroje susiformuoja nėštumo savaitę. Atrioventrikulinės pertvaros defektas AVK - širdies yda, kuriai būdingi prieširdžių pertvaros bei skilvelių pertvaros defektai ir atrioventrikulinių vožtuvų burių deformacijos.
Ši yda sudaro procentus visų širdies ydų. Apie procentų būna esant Dauno sindromui. Būna ir berniukams, ir mergaitėms.