Nario dydis pagal tauta.

Taigi Seimo nario priesaika įpareigoja jį savo veikloje vadovautis Konstitucija, valstybės interesais ir savo sąžine ir nebūti varžomam jokių mandatų. Pareiškėjas abejoja, ar tai, jog Seimo nariai gali gauti pajamų iš žemės ūkio veiklos, neprieštarauja Konstitucijos 60 straipsnio nuostatai, draudžiančiai Seimo nariui gauti kitą atlyginimą. Taigi Konstitucijoje yra numatyti du Seimo nario teisių teisinio reglamentavimo lygmenys: teisės, nustatytos pačioje Konstitucijoje, ir teisės, kurias įstatymuose nustato įstatymų leidėjas. Seimo nariai turi teisę lygiais pagrindais dalyvauti Seimui, kaip Tautos atstovybei, įgyvendinant visas jo, kaip Tautos atstovybės, konstitucines funkcijas ir vykdant visus jo, kaip Tautos atstovybės, įgaliojimus, nustatytus Konstitucijos 67 straipsnyje, kituose Konstitucijos straipsniuose, taip pat įstatymuose.

Konstitucijoje įtvirtintas Seimo nario laisvas mandatas yra Seimo nario konstitucinės priedermės atstovauti visai Tautai vykdymo būtina sąlyga.

2. Dėl Seimo narių teisės gauti kitą atlyginimą Byla Nr.
3. Varpos dydis po sekso
5. Koks storio atsitinka varpa
6. Penio formos matmenys Nuotraukos
7. Algos parlamente kelia šypseną ir patiems Seimo nariams, ir ekonomistams: tautos išrinktųjų atlyginimus siūlo skaičiuoti kitaip Gytis Pankūnas, LRT.

Pagal Konstitucijos 60 straipsnio 4 dalį Seimo nario teises nustato įstatymas. Taigi Konstitucijoje yra numatyti du Seimo nario teisių teisinio reglamentavimo lygmenys: teisės, nustatytos pačioje Konstitucijoje, ir teisės, kurias įstatymuose nustato įstatymų leidėjas. Minėta Konstitucijos 60 straipsnio 4 dalies nuostata suponuoja Seimo pareigą įstatymuose nustatyti tokias Seimo nario teises, kad būtų užtikrinta galimybė Seimo nariams visavertiškai vykdyti savo, kaip Tautos atstovų, konstitucinę priedermę.

Tai nustatydamas, įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos normų ir principų; antai jis negali nustatyti tokių Seimo nario teisių, kurios nepagrįstai privilegijuotų Nario dydis pagal tauta narius, nes taip būtų nepaisoma inter alia Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad žmogui negalima teikti privilegijų dėl jo socialinės padėties.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad, kaip minėta, pagal Konstitucijos 76 straipsnį Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas. Akivaizdu, kad Seimo struktūros ir darbo tvarkos teisinis reglamentavimas yra susijęs ir su Seimo nario teisių nustatymu, todėl minėtų Konstitucijos 60 straipsnio 4 dalies ir Konstitucijos 76 straipsnio nuostatų negalima priešpriešinti.

Antai Konstitucinis Teismas m. Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime taip pat konstatuota, jog tam, kad galėtų tinkamai vykdyti savo konstitucines funkcijas, Seimui gali prireikti sudaryti ir tokius struktūrinius padalinius, kurie turėtų įgaliojimus įvairių valstybės ar savivaldybių institucijų, jų pareigūnų, kitų asmenų atžvilgiu, ir kad jeigu Seimo struktūriniam padaliniui reikia nustatyti valdingus įgaliojimus Seimui neatskaitingų institucijų, jų pareigūnų, kitų asmenų atžvilgiu, tokie Seimo struktūrinio padalinio įgaliojimai turi būti nustatomi įstatymu.

Lygiai taip pat jeigu Seimo nario teisės apima tam tikrus Seimo nario įgaliojimus Seimui neatskaitingų institucijų, jų pareigūnų, kitų asmenų atžvilgiu, tokie įgaliojimai pagal Konstituciją turi būti nustatomi įstatymu. Tačiau tuo mastu, kuriuo Seimo nario teisės yra susijusios tik su Seimo nario darbu Seime, t. Konstitucija yra vientisas aktas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalis. Aiškindamas šią Konstitucijos nuostatą Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad visos Konstitucijos nuostatos yra tarpusavyje susijusios ir sudaro darnią sistemą, kad tarp Konstitucijoje įtvirtintų vertybių yra pusiausvyra, kad nė vienos Konstitucijos nuostatos negalima aiškinti vien pažodžiui, nė vienos Konstitucijos nuostatos negalima priešpriešinti kitoms Konstitucijos nuostatoms, aiškinti taip, kad būtų iškreiptas ar paneigtas kurios nors kitos konstitucinės nuostatos turinys, nes taip būtų iškreipta viso konstitucinio teisinio reguliavimo esmė, pažeista konstitucinių vertybių pusiausvyra.

Konstitucijoje įtvirtintas Seimo nario laisvas mandatas, Seimo nario konstitucinė priedermė atstovauti Tautai, jo įgaliojimai aiškintini atsižvelgiant į visą konstitucinį teisinį reguliavimą.

Viena vertus, Seimo nario konstitucinis teisinis statusas ir jo atskiri elementai Seimo nario teisės ir pareigos, jo darbo Seime bei kitos parlamentinės veiklos garantijos, Seimo nariui taikomi apribojimai ir kt.

• Dėl Seimo narių kūrybinės veiklos - Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
• Didziausias kai kuriu vyru penis
• Dėl Seimo narių teisės gauti kitą atlyginimą - Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
• Liaudies patarimai Padidinti nari

Kita vertus, Seimo nario konstitucinis teisinis statusas ir atskiri jo elementai aiškintini ir kitų konstitucinių institutų kontekste, inter alia Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių ir laisvių — teisės į nuosavybę, nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių apsaugos Konstitucijos 23 straipsnisteisės laisvai pasirinkti darbą bei verslą Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalisūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalispiliečių teisės laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas Konstitucijos 35 straipsnisdarbuotojų teisės kurti profesines sąjungas savo profesinėms, ekonominėms bei socialinėms teisėms bei interesams ginti Konstitucijos 50 straipsnis ir kt.

Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad Konstitucijos nuostatų, įtvirtinančių Seimo nario konstitucinį teisinį statusą, negalima interpretuoti taip, kad būtų pažeistos minėtos, taip pat kitos asmens konstitucinės teisės ir laisvės; tačiau ne mažiau svarbu yra ir tai, kad Konstitucijos nuostatos, kuriose įtvirtintos šios bei kitos asmens teisės ir laisvės, negali būti interpretuojamos taip, kad Nario dydis pagal tauta paneigtas arba iškreiptas Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinio teisinio statuso turinys, t.

Konstitucinis Teismas oficialiai aiškina Konstituciją Konstitucinio Teismo m. Tirdamas įstatymų ir kitų teisės aktų jų dalių atitiktį Konstitucijai, Konstitucinis Teismas plėtoja savo ankstesniuose nutarimuose, kituose aktuose pateiktą Konstitucijos nuostatų sampratą, atskleisdamas naujus, konkrečios bylos tyrimui būtinus Konstitucijoje nustatyto reguliavimo aspektus Konstitucinio Teismo m.

Oficialioje konstitucinėje doktrinoje inter alia atskleidžiamos įvairių konstitucinių nuostatų tarpusavio sąsajos, jų turinio santykis, konstitucinių vertybių pusiausvyra, konstitucinio teisinio reguliavimo, kaip vieningos visumos, esmė.

Konstituciniam Teismui, tiriančiam įstatymų ir kitų teisės aktų jų dalių atitiktį Konstitucijai, pagal Konstituciją tenka uždavinys savo jurisprudencijoje atskleisti ir Konstitucijos nuostatų, įtvirtinančių Seimo nario konstitucinį teisinį statusą, turinio santykį su Konstitucijos nuostatų, įtvirtinančių asmens teises ir laisves, turiniu, viešojo intereso, kurį įkūnija Seimo nario laisvas mandatas, konstitucinės apsaugos ir asmens, turinčio Seimo nario mandatą, privačių interesų konstitucinės apsaugos santykį.

Pabrėžtina, kad atskleisti įvairių konstitucinių nuostatų tarpusavio sąsajų, jų turinio santykio, konstitucinių vertybių pusiausvyros, konstitucinio teisinio reguliavimo, kaip vieningos visumos, esmės būtų neįmanoma, jeigu būtų ignoruojami konstitucinio reguliavimo tikslai, apimantys inter alia ir tuos tikslus, kuriais yra grindžiamos kiekvienos aiškinamos konstitucinės nuostatos funkcijos, paskirtis visuminio konstitucinio reguliavimo atžvilgiu.

Kad Seimo narys galėtų nepertraukiamai vykdyti savo, kaip Tautos atstovo, pareigas, pačioje Konstitucijoje yra nustatytos ne tik tam tikros Seimo nario teisės, bet ir jo pareigos. Vienos Seimo nario pareigos Konstitucijoje yra suformuluotos expressis verbis. Kitos Seimo nario pareigos Konstitucijoje nėra suformuluotos expressis verbis, bet yra įtvirtintos implicitiškai — jos išvedamos iš Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinio teisinio statuso.

Dar kitos Seimo nario pareigos yra įtvirtintos ne Konstitucijoje, bet žemesnės galios teisės aktuose — įstatymuose ir Seimo statute. Konstitucijoje expressis verbis yra įtvirtintos tik kai kurios Seimo nario pareigos. Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje nustatyta Seimo nario pareiga jam einant savo pareigas vadovautis Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir nebūti varžomam jokių mandatų. Dar kitos Seimo nario konstitucinės pareigos Konstitucijoje yra formuluojamos kaip tam tikri Seimo nariui taikomi apribojimai — kaip Seimo nario pareigų nesuderinamumas su kitomis pareigomis bei darbu, išskyrus Konstitucijoje nustatytas išimtis, ir kaip draudimas Seimo nariui gauti kitą atlyginimą, išskyrus Konstitucijoje nustatytas išimtis Konstitucijos 60 straipsnis ; šie apribojimai Seimo nariams Konstitucijoje yra nustatyti tam, kad būtų užtikrintas Seimo nario, kaip Tautos atstovo, laisvas mandatas ir jo darbo Seime bei kitos parlamentinės veiklos nepertraukiamumas.

Seimo nariai, užimantys Konstitucijoje tiesiogiai nurodytas pareigas Seime — Seimo Pirmininkas ir jo pavaduotojas, be Seimo nario, Nario dydis pagal tauta Tautos atstovo, pareigų, turi ir kitas Konstitucijoje expressis verbis nurodytas pareigas kartu ir atitinkamas teises.

Antai Seimo Pirmininkas turi pareigą kartu ir teisę pasirašyti priimtą įstatymą dėl Konstitucijos keitimo, jeigu jo Konstitucijoje nurodytu laiku nepasirašo Respublikos Prezidentas Konstitucijos straipsnio 2 dalispasirašyti Seimo priimtus įstatymus, jeigu jų Konstitucijoje nurodytu laiku nepasirašo ir negrąžina Seimui pakartotinai svarstyti Respublikos Prezidentas Konstitucijos 72 straipsnio 2 ir 4 dalyspasirašyti kitus Seimo priimtus aktus ir Seimo statutą Konstitucijos 70 straipsnio 2 dalisKonstitucijoje Nario dydis pagal tauta atvejais laikinai eiti Respublikos Prezidento pareigas Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalis arba laikinai pavaduoti Respublikos Prezidentą Konstitucijos 89 straipsnio 2 dalisbūti Valstybės gynimo tarybos nariu Konstitucijos straipsnio 1 dalisne mažiau kaip trečdalio visų Seimo narių siūlymu sušaukti neeilinę Seimo sesiją Konstitucijos 64 straipsnio 2 dalisteikti tris kandidatus į Konstitucinio Teismo teisėjus Konstitucijos straipsnio 1 dalis.

Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas taip pat turi pareigą kartu ir teisę vadovauti Seimo posėdžiams Konstitucijos 66 straipsnio 1 dalis.

Pažymėtina, kad kai kurios Seimo nario konstitucinės pareigos Konstitucijoje nėra formuluojamos expressis verbis, tačiau jos yra neatskiriamai susijusios su Seimo nario darbu Seime bei kita parlamentine veikla. Antai Seimo, kaip Tautos atstovybės, konstitucinė paskirtis, Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinis teisinis statusas suponuoja Seimo nario konstitucinę priedermę atstovauti Tautai, taigi ir jo pareigą dalyvauti Seimo posėdžiuose, taip pat Seimo struktūrinių padalinių, kurių narys jis yra, darbe.

Pagal Konstitucijos 60 straipsnio 4 dalį Seimo nario pareigas nustato įstatymas. Taigi Konstitucijoje yra numatyti du Seimo nario pareigų teisinio reglamentavimo lygmenys: pareigos, nustatytos pačioje Konstitucijoje, ir pareigos, kurias įstatymuose nustato įstatymų leidėjas. Minėta Konstitucijos 60 straipsnio 4 dalies nuostata suponuoja Seimo pareigą įstatymuose nustatyti tokias Seimo nario pareigas, kad būtų užtikrinta, jog Seimo nariai visavertiškai vykdys savo, kaip Tautos atstovų, konstitucinę priedermę.

Tai nustatydamas, įstatymų leidėjas yra saistomas Konstitucijos. Kaip minėta, pagal Konstitucijos 76 straipsnį Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas. Seimo struktūros ir darbo tvarkos teisinis reglamentavimas yra susijęs ir su Seimo nario pareigų nustatymu. Seimo nario pareigos, nesusijusios su Seimo nario darbu Seime, t. Tačiau tuo mastu, kuriuo Seimo nario pareigos yra susijusios tik su Seimo nario darbu Seime, t.

Vienas iš Seimo nario konstitucinio teisinio statuso elementų yra Seimo nario darbo Seime bei kitos parlamentinės veiklos garantijos. Vertinant Konstitucijoje įtvirtintų Seimo nario darbo Seime bei kitos parlamentinės veiklos garantijų visumą konstatuotina, kad šiuo atžvilgiu Seimo nario — Tautos atstovo konstitucinis teisinis statusas iš esmės skiriasi nuo kitų piliečių ir kitų valstybės pareigūnų konstitucinio teisinio statuso.

Konstitucinių Seimo nario darbo Seime bei kitos parlamentinės veiklos garantijų sistema inter alia apima Seimo nario imunitetus. Konstitucijos 62 straipsnyje nustatyta, kad Seimo nario asmuo neliečiamas 1 daliskad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė 2 dalis.

Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas — bendrąja tvarka atsakomybėn jis gali būti traukiamas tik už asmens įžeidimą ar šmeižtą. Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad savo įgaliojimų laikui Seimo narys atleidžiamas nuo pareigos atlikti krašto apsaugos tarnybą.

Pagal Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalį Seimo nario darbas atlyginamas iš valstybės biudžeto. Konstitucinis Teismas, aiškindamas šią konstitucinę nuostatą, m. Toks konstitucinis Seimo nario atlyginimo už darbą reguliavimas yra nustatytas tam, kad Seimo narys galėtų tinkamai atlikti savo, kaip Tautos atstovo, priedermę.

Konstitucijoje įtvirtinta ir tokia Seimo nario parlamentinės veiklos garantija, kad Seimo nario išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalis.

Pagal Konstitucijos 60 straipsnio 4 dalį Seimo nario veiklos garantijas nustato įstatymas. Taigi Konstitucijoje yra numatyti du Seimo nario darbo Seime bei kitos parlamentinės veiklos garantijų sistemos teisinio reglamentavimo lygmenys: garantijos, nustatytos pačioje Konstitucijoje, ir garantijos, kurias įstatymuose nustato įstatymų leidėjas. Pažymėtina, kad minėta Konstitucijos 60 straipsnio 4 dalies nuostata suponuoja Nario dydis pagal tauta pareigą įstatymuose nustatyti tokią Seimo nario darbo Seime bei kitos parlamentinės veiklos garantijų sistemą, kad būtų užtikrinta galimybė Seimo nariams visavertiškai vykdyti savo, kaip Tautos atstovų, konstitucinę priedermę.

Tai nustatydamas, įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos normų ir principų; jis inter alia negali nustatyti tokių garantijų, kurios nepagrįstai privilegijuotų Seimo narius, nes taip būtų nepaisoma Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad žmogui negalima teikti privilegijų dėl jo socialinės padėties.

Dėl Seimo narių kūrybinės veiklos Byla Nr. II Pareiškėjas prašymą grindžia šiais argumentais. Konstitucijos 59 straipsnyje nustatyta, kad pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų.

Minėta, kad pagal Konstitucijos 76 straipsnį Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas. Seimo struktūros ir darbo tvarkos teisinis reglamentavimas yra susijęs ir su Seimo narių darbo Seime bei kitos parlamentinės veiklos garantijų nustatymu.

Jeigu Seimo nario parlamentinės veiklos garantijos yra susijusios su iš to kylančiomis pareigomis Seimui neatskaitingoms institucijoms, jų pareigūnams, kitiems asmenims, tokios garantijos pagal Konstituciją turi būti nustatomos įstatymu.

Tačiau tuo mastu, kuriuo Seimo nario darbo Seime ir kitos parlamentinės veiklos garantijos yra susijusios tik su Seimo nario darbu Seime, t. Minėta, kad Seimo, kaip Tautos atstovybės, ir Seimo narių, kaip Tautos atstovų, veikla yra nepertraukiama.

Konstitucijos 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Seimas kasmet renkasi į dvi eilines — pavasario ir rudens — sesijas; pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną, o rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną; Seimas gali nutarti sesiją pratęsti.

Konstitucijos 64 straipsnio 2 dalyje numatytos neeilinės Seimo sesijos: neeilines sesijas šaukia Seimo Pirmininkas ne mažiau kaip trečdalio visų Seimo narių siūlymu, o Konstitucijos numatytais atvejais — Respublikos Prezidentas. Pagal demokratinių valstybių parlamentinę tradiciją parlamento sesija apima parlamento posėdžius bei tarp jų vykstančius parlamento komitetų, kitų struktūrinių padalinių posėdžius. Seimo sesijų forma — Seimo posėdžiai ir tarp jų vykstantys Seimo struktūrinių padalinių posėdžiai.

Pasak Ž. Maurico, Seimo nario algos dydžio susiejimas su šalies vidutinio atlyginimo dydžiu paskatintų politikus labiau stengtis savo sprendimais daryti įtaką ir visos valstybės gyventojų darbo užmokesčio didėjimui. Lietuvoje tam tikra prasme darbo užmokestis yra dirbtinai sumažintas, nes turime tam tikrus sektorius, kuriuose paplitęs šešėlis, tam tikrus sektorius, kurie patenka į statistiką, kur dominuoja dienpinigiai, tai yra netiesiogiai mokamas darbo užmokestis.

Nepamirškime ir šešėlio statybose. Mato kitą alternatyvą — kiek dirbi, tiek ir gauni Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas, ekonomistas profesorius Boguslavas Gruževskis LRT. Vis dėlto jis siūlo vertinti visų politikų, politinio pasitikėjimo tarnautojų, valdininkų algas ir jos, ekonomisto manymu, turi būti padidintos. Tai reikia padaryti dėl dviejų priežasčių. Pirma, reikia pritraukti į politiką labiau kvalifikuotų asmenų, turinčių patirties, kuriems perėjimas iš verslo ar akademinės veiklos į politiką apsimokėtų ir finansiškai.

Profesorius tikino, kad politikų algas reikia didinti sistemiškai, tai yra numatyti naują darbo užmokesčio apskaičiavimo mechanizmą, kuris skatintų daugiau, efektyviau dirbti.

Gruževskio manymu, Seimo narių ir kitų politikų algos galėtų būti padalytos į dvi dalis — pastoviąją ir Nario dydis pagal tauta.

Pastoviąją dalį, pasak ekonomisto, sudarytų pareiginė alga, priedas už darbo valstybės tarnyboje stažą, o kintamoji dalis galėtų būti susieta su realiais darbais. Ši atlyginimo dalis galėtų būti peržiūrima kas pusę metų. Šioje dalyje turėtų atsispindėti politiko realūs darbai. Reikia nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų skaičiuojama ši kintamoji atlyginimo dalis.

Tarkime, ši sistema galėtų negalioti prezidentui, Seimo pirmininkui, premjerui, bet kitų algoms ši tvarka turėtų galioti. Tokiu būdu reikia didinti politikų atlyginimo priklausomybę nuo jų aktyvumo ir realaus darbo rezultato.

Pavyzdžiui, Seimo vienmandatininkai rodo aktyvumą, važinėja į susitikimus su gyventojais. Galima vertinti susitikimus, bendravimą, žmonių iškeltų problemų sprendimą. Betė FriedanGloria Steinem ir kitos moterys vadovavo naujai feminizmo bangai.

Moterys siekė politinės, socialinės ir ekonominės lygybės. Dėl Votergeito skandalom. Ričardas Niksonas tapo pirmuoju JAV prezidentu, atsistatydinusiu iš prezidento posto. Niksonas buvo kaltinamas trukdymu teisingumui ir piktnaudžiavimu prezidento galiomis. Už tai jam grėsė apkalta. Po prezidento atsistatydinimo, prezidento pareigas perėmė viceprezidentas Džeraldas Fordas. Prezidento Džimio Katerio administracija, dirbusi 8-ojo dešimtmečio pabaigoje, pasižymėjo stagfliacija ir įkaitų krize Irane.

Ronaldo Reigano išrinkimas prezidentu m. Dėl Reigano politikos labai pasikeitė šalies mokesčių ir išlaidų prioritetai. Reigano antroji kadencija žinoma dėl Irano-Kontros skandalo ir diplomatinių santykių su Sovietų Sąjunga pagerėjimo. Vėlesnis Sovietų Sąjungos žlugimas baigė šaltąjį karą.

Pasaulio prekybos centras m. Ilgiausias ekonominis pakilimas šiuolaikinėje JAV istorijoje truko nuo m. Šiuo laikotarpiu valdė Klintono administracija.

Jungtinės Amerikos Valstijos

Al-Qaeda teroristų pilotuojami užgrobti civilinių skrydžių lėktuvai rėžėsi į Pasaulio prekybos centro pastatus Niujorke ir Pentagono pastatą Vašingtone. Teroro išpuolių metu žuvo beveik trys tūkstančiai žmonių. Kaip atsaką į teroristų išpuolius, Bušo administracija pradėjo karą su terorizmu. Talibų sukilėliai ir toliau kovoja partizaniniame kare. Tarptautinės amnestijos organizacija angl.

Amnesty International apkaltino Jungtines Valstijas žmogaus teisių pažeidimais, įvykdytais kovoje su terorizmu, įskaitant ir pažeidimus Irako kare. Jis yra pirmasis juodaodis JAV prezidentas. Vakarinė Jungtinių Valstijų Kapitolijauskuriame renkasi Kongresaspusė Jungtinės Amerikos Valstijos yra seniausia pasaulyje egzistuojanti federacija.

Tai konstitucinė respublika, kurioje dominuoja daugumos valdymas, tačiau mažumos teises gina įstatymas. Pagal Amerikos federalinė sistemą, piliečiai paprastai yra pavaldūs trims valdžios lygiams: federalinei, valstijos ir vietinei valdžiai.

Vietinės valdžios pareigos dažniausiai yra padalinamos apygardos valdžiai ir miestų savivaldoms. Dauguma atveju, vykdomosios ir leidžiamosios valdžios pareigūnai yra renkami apygardoje gyvenančių piliečių daugumos balsais.

Federaliniame lygyje nėra proporcinio atstovavimo sistemos, o dar žemesniuose lygiuose ši sistema yra labai reta. Federaliniame ir valstijų lygmenyje teisėjų ir aukštų pareigūnų kandidatūras paprastai iškelia įstatymų vykdomosios institucijos, o įstatymų vykdomieji organai sprendžia, ar pritarti, ar atmesti pateiktą kandidatūrą.

12 nariu storio keletas valstijų teisėjų ir pareigūnų vis dėlto yra renkami piliečių. Pietinis Baltųjų Rūmų fasadas. JAV prezidento namai ir darbo vieta. Federalinė valdžia yra sudaryta iš trijų šakų: Įstatymų leidžiamoji valdžia.

Ši valdžios šaka leidžia įstatymus, skelbia karą, ratifikuoja sutartis, kontroliuoja valstybės biudžetą, turi teisę apkaltos būdu iš posto pašalinti pareigas einantį valdžios atstovą. Sistemiškai vertinant Konstitucijos 60 straipsnio 1 ir 2 bei kitų dalių santykį, taip pat šio straipsnio santykį su 99 straipsniu, darytina išvada, kad Seimo nariui, paskirtam Ministru Pirmininku ar ministru, gali būti nustatytas kitoks atlyginimas už Seimo nario darbą.

Seimas, pagal Konstituciją turėdamas diskreciją įstatymu nustatyti Ministru Pirmininku ar ministru paskirtam Seimo nariui kitokį atlyginimą už Seimo nario darbą negu tą, kuris mokamas kitiems Seimo nariams, yra suvaržytas konstitucinių teisinės valstybės principų. Vadinasi, ir šiuo atveju Seimo nario atlyginimas turi būti pakankamo dydžio, kad Seimo narys galėtų tinkamai atlikti savo, kaip Tautos atstovo, priedermę. Taigi Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, pagal kurią Seimo nariui, paskirtam Ministru Pirmininku ar ministru, atlyginimas už Seimo nario veiklą nustatytas kitoks negu tas, kuris mokamas kitiems Seimo nariams, neprieštarauja Konstitucijos 60 straipsniui.

Pareiškėjo nuomone, Nario dydis pagal tauta 59 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas visų Seimo narių lygybės principas, todėl visi Seimo nariai už savo darbą turėtų gauti vienodą atlyginimą. Remdamasis šia konstitucine nuostata pareiškėjas teigia, jog Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostata, kad Seimo nariui, paskirtam Ministru Pirmininku ar ministru, už Seimo nario darbą mokamas tris kartus mažesnis atlyginimas negu kitiems Seimo nariams, prieštarauja Konstitucijos 59 straipsnio 4 daliai.

Laisvo mandato esmė — Tautos atstovo laisvė įgyvendinti pagal Konstituciją ir įstatymus jam suteiktas teises bei pareigas nevaržant šios laisvės rinkėjų priesakais, jį iškėlusių partijų ar organizacijų politiniais reikalavimais, nepripažįstant teisės atšaukti Seimo narį.

Jungtinės Amerikos Valstijos – Vikipedija

Tai reiškia, kad negalimas imperatyvus mandatas Konstitucinio Teismo m. Taigi Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalies paskirtis — įtvirtinti laisvą Seimo nario mandatą kaip vieną iš Seimo narių veiklos savarankiškumo ir lygiateisiškumo garantijų. Seimo narių lygiateisiškumas kyla iš Konstitucijos straipsnių visumos: 55 straipsnyje įtvirtinta, kad Seimo nariai yra Tautos atstovai; 62 straipsnyje nustatytas vienodas Seimo narių imunitetas; 63 straipsnyje nustatyti tokie patys Seimo narių įgaliojimų Nario dydis pagal tauta pagrindai; 69 straipsnyje įtvirtinta, kad Seimo nariai priimant įstatymus yra lygūs.

Seimo narių lygiateisiškumas įtvirtintas ir kituose Konstitucijos straipsniuose. Šiame nutarime jau buvo pažymėta, jog viena iš svarbiausių Seimo nario veiklos garantijų yra tai, kad pagal Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalį Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto. Tai yra ir viena iš Seimo narių savarankiškumo bei lygiateisiškumo garantijų. Konstitucijoje nėra teisės normų, pagal kurias visiems Seimo nariams neatsižvelgiant į tai, kad Seimo narys gali eiti tam tikras pareigas Seime ar Vyriausybėje, turi būti nustatomas vienodo dydžio atlyginimas.

Pagal Konstitucijos 60 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis Seimas turi diskreciją įstatymu nustatyti Seimo nariams, paskirtiems Ministru Pirmininku ar ministru, kitokį atlyginimą už Seimo nario darbą negu kitiems Seimo nariams. Kitokio dydžio atlyginimas gali būti nustatomas ir tiems Seimo nariams, kurie eina Seimo statute nurodytas pareigas Seime. Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustačius, kad Seimo nariui, paskirtam Ministru Pirmininku ar ministru, kas mėnesį mokamas vieno vidutinio darbo užmokesčio atlyginimas, Seimo nario laisvo mandato principas, įtvirtintas Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje, taip pat Seimo narių lygiateisiškumas nėra pažeidžiami.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus darytina išvada, kad Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijos 59 straipsnio 4 daliai.