Pasaulio zmoniu matmenys, Apie egzistencinę terapiją
Egzistencinė psichologija pateikia išsamų kaltės supratimą, kur šalia realios bei neurotiškos kaltės, dar išskiriama egzistencinė kaltė kaip gyvenimo duotybė. Laisvė neatskiriama nuo atsakomybės.
Apie egzistencinę terapiją Labai dažnai, kai kam nors Pasaulio zmoniu matmenys, Ar galima padidinti nari, naudojant dulkiu siurbli mokiausi egzistencinės terapijos ir savo darbe vadovaujuosi egzistencinės psichologijos principais, susiduriu su nuostata, kad užsiimu kažkuo paprastam žmogui sunkiai suprantamu.
Taigi pamėginsiu paprastai ir aiškiai papasakoti apie egzistencinę psichologiją ir terapiją, kaip aš ją suprantu. Pradėti reikėtų nuo to, į ką gilinasi egzistencinė psichologija ir terapija, į ką krypsta egzistencinio terapeuto dėmesys. Iš tikrųjų tai, kuo užsiima egzistencinė psichologija — žmogaus gyvenimo realybės tyrinėjimas. Kitaip sakant, ją domina žmogus pasaulyje, žmogus jo kontekste. Būtent žmogus, o ne kažkoks stabilus asmenybės savybių, konstruktų rinkinys.
Gyvas, besikeičiantis žmogus, kuris buvoja, dalyvauja pasaulyje, yra atviras pasauliui ir dėl to neatsiejamas nuo pasaulio. Kadangi žmogus ir pasaulis yra nedaloma visuma žmogus egzistuoja tiktai pasaulyje bei pasaulis negali egzistuoti be žmogausnatūralu, kad negalima suprasti žmogaus atsietai nuo pasaulio, kuriame jis egzistuoja.
Skotijos 2a.
Jeigu žmogus turi sunkumų, problemų, jie neišvengiamai įtakoja ir žmogaus pasaulį, visus jo pasaulio aspektus, kurie egzistencinėje psichologijoje vadinami keturiais egzistencijos matmenimis fizinis, socialinis, psichologinis ir dvasinis. Čia labai reikšminga būtent tai, kad visi žmogaus buvojimo pasaulyje matmenys yra laikomi gyvybiškai svarbiais, jų nehierarchizuojant, nė vieno nenuvertinant ir nepelnytai neiškeliant virš kitų: tiek fizinis — santykių su aplinka ir savo fiziologiniais poreikiais pasaulis, tiek socialinis — santykių su žmonėmis pasaulis, tiek psichologinis — santykių su savimi pasaulis bei dvasinis — santykių su savo vertybėmis pasaulis.
Kadangi visi šie matmenys yra betarpiškai vienas su kitu susiję, natūralu, kad ir žmogaus sunkumai atsispindi juose visuose, lygiai taip visuose matmenyse slypi pagalbos žmogui resursai. Šiuo požiūriu ypatingas vaidmuo tenka dvasiniam matmeniui, kur įveikiamos net ir tos problemos bei sunkumai, kurie neišsprendžiami fiziniame, socialiniame ir psichologiniame matmenyse.
Mano supratimu, dvasinis matmuo yra egzistencinės terapijos šerdis. Apskritai egzistencinė terapija — tai gyva, gyvenanti filosofija. Kaip tik dvasiniame matmenyje atsiskleidžia visas žmogaus pasaulis per asmeninę jo gyvenimo filosofiją, per vertybes, kuriomis grindžiami žmogaus pasirinkimai.
Taigi kalba eina apie universalių gyvenimo duotybių egzistencialųtyrinėjimą.
Vienas iš egzistencialų Pasaulio zmoniu matmenys būties jausmas — tai žmogaus gyvumo rodiklis, atspindintis, kiek žmogus jaučia savo egzistenciją, savo gyvenimą kaip judėjimą, kitimą, tėkmę. Kas padeda tokiam jausmui atsirasti — tai atvirumas pasauliui, leidimas sau išeiti į pasaulį ir įsileisti pasaulį į savo gyvenimą.
Turbūt vienas pagrindinių tikslų egzistencinėje terapijoje — tai jausmo, kad gyvenu, atsiradimas ar sustiprėjimas.
Laisvė — kita egzistencinė duotybė. Egzistencinėje psichologijoje žmogus yra laisvas.
Tiksliau, laisvas savo ribotume. Žmogus rinkdamasis pats kuria savo gyvenimą, pasiremdamas tuo, kas jam duota, ko pasirinkti negalima.
Žmogus yra laisvas pasirinkti. Arba nesirinkti.
Bet ir vienu, ir kitu atveju jis pats atsakingas už savo sprendimą. Egzistencinė psichologija remiasi nuostata, kad kalbėti apie absoliučią laisvę nėra prasmės, kad įmanoma tik situacinė laisvė, Pasaulio zmoniu matmenys sudaro galimybių, būtinybės ir ribų to, kas neįmanoma supratimas.
Psichologė Jurga Lago apie egzistencinę terapiją.
Galiausiai egzistencinėje psichologijoje iškyla dar vienas labai svarbus laisvės aspektas — čia kalbama ne tiek apie laisvę nuo, kiek apie laisvę kam. Tiksliau — kas gali būti dar baisiau suvokti — mirtis ne laukia, o nuolat vyksta. Juk gyvenimas apima ir mirtį.
Gyventi reiškia po truputį mirti kas dieną, kas valandą, kas minutę, kas sekundę… Egzistencinė psichologija kalba apie mirties prasmę: neišvengiama žmogaus buvojimo pasaulyje pabaiga įpareigoja žmogų maksimaliai išnaudoti jam skirtąjį gyvenimo laiką, neleidžia atidėlioti, praleisti galimybių.
Kitaip sakant, mirtis neleidžia atidėlioti gyvenimo.
Egzistencinė psichologija
Egzistencinė psichologija naujai pažvelgia į nerimą ir išskiria neurotinį bei egzistencinį nerimą. Būtent egzistencinis nerimas yra neišvengiama žmogaus gyvenimo duotybė — juk visas mūsų nesaugus, nepastovus, neišbaigtas, netobulas gyvenimas kiekviename žingsnyje yra lydimas nerimo. Egzistencinė psichologija atkreipia dėmesį į tai, kad nerimas nėra vien tik neigiama, patologinė būsena kaip manyta anksčiaudar daugiau — čia tvirtinama, kad pašalinti nerimo neįmanoma, kad jis ne tik neišvengiamas, bet ir būtinas.
Taip egzistencinėje psichologijoje atsiveria erdvė pozityviai nerimo prasmei, potencialiai jo jėgai.
Egzistencinė psichologija pateikia išsamų kaltės supratimą, kur šalia realios bei neurotiškos kaltės, dar išskiriama egzistencinė kaltė kaip gyvenimo duotybė. Čia žmogus skatinamas atsigręžti ne tik į savo atliktus, bet ir į neatliktus pasirinkimus, ne tik į savo realizuotas, bet ir į nerealizuotas galimybes, ne tik į tai, kiek jis davė gyvenimui, bet ir į tai, kiek jis liko skolingas kaltė prieš save.
Čia taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kaip netobulai žmogus būna su kitais žmonėmis, kad mums nelemta vienas kito visiškai pažinti ir iki galo suprasti tarpasmeninė kaltė.
Ir galiausiai ekologinė kaltė — kaltė už žmoniją, už tai, kaip yra elgiamasi su mūsų aplinka, žeme, pasauliu. Ir turbūt svarbiausias dalykas — kad egzistencinė kaltė visos trys jos formos ne tik neišvengiama ir nepašalinama, bet ir turinti savo gilią prasmę. Laikas — dar vienas egzistencialas.
Egzistencinę psichologiją domina, kaip žmogus buvoja laike: savo gyvenimo laike bei apskritai laike, laikiškume. Tai skatina žmogų pažvelgti, kuo jo laikas užpildytas ir ar vertai laikas leidžiamas.
Socialinis matmuo[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Tai santykis su pasauliu.
Kitas buvojimo laike aspektas leidžia susigaudyti, kiek žmogus gyvena dabartyje, kiek jo praeityje, kiek ateityje. Pačios egzistencinės terapijos laikas — dabartis su atvirumu ateičiai, o vienas pagrindinių terapijos tikslų — gebėjimas gyventi laike, t. Dėl to egzistencinė psichologija ir terapija, siekdama suprasti žmogų ir tai, kaip jis kuria savo pasaulį, daug dėmesio skiria vertybėms, tikslams, prasmei.
Egzistencinė psichologija ir terapija žmogų ne tiek atgręžia į save, kiek greičiau skatina jį savo žvilgsnį nukreipti į tai, kas yra už jo — ar tai būtų kitas žmogus, ar darbas, ar idėja. Pasak V. Franklio, kiekvienam žmogui kiekvieną akimirką gyvenimas turi užduotį, kurios išpildyme glūdi to momento prasmė, kad kiekvienas laisvas atrasti prasmę, ir bene pats reikšmingiausias dalykas — kad gyvenimas yra besąlygiškai prasmingas.
Kalbėdama apie egzistencinę psichologiją ir terapiją, kaip aš ją suprantu, negaliu nepaminėti, kad, mano įsitikinimu, kertiniu terapijos akmeniu yra santykis. Egzistencinėje psichologijoje ir terapijoje žmogui sakoma ne Tai, o Tu, kad žmogus čia ne objektas, o subjektas. Terapija vyksta santykio Aš — Tu dėka, kur abu lygūs.
Tegul vienas iš dalyvių klientas pažeidžiamas, sutrikęs, nerimastingas, tačiau jis yra pilnavertis pašnekovas, partneris. Tuo tarpu kitas dialogo dalyvis terapeutas nėra visagalis gydytojas, žinovas, specialistas, iš anksto turintis atsakymus į visus klausimus.
Jis dalyvauja kliento gyvenime tiek, kiek yra į jį įleidžiamas, kiek klientas jam savęs ir savo gyvenimo konteksto atskleidžia, parodo. Terapeutas ne kažką daro, o būna kartu.
- Kaip padidinti varpa 12 metu
- Žemė – Vikipedija
- 15 didžiausių kruizinių laivų pasaulyje: pasižvalgykite
- Top didžiausi pasaulio futbolo stadionai | veziuine.lt
- Egzistencinė psichologija – Vikipedija
Abu dialogo dalyviai yra susieti — pagalba klientui neįmanoma tiek be paties kliento dalyvavimo, atsivėrimo, tiek be terapeuto kaip žmogaus autentiško dalyvavimo, įsitraukimo savo jausmais, mintimis, pasaulio matymu.
Terapeutas iš anksto nežino, neišmano, bet nori klientą ir jo pasaulį pamatyti, pažinti, suprasti ir tuomet savo matymu, supratimu dalinasi su klientu, nesiekdamas kažką jame keisti.
Dabar prasidėjo tikros kruizinių laivų-milžinų lenktynės, nes turėti didžiausią laivą pasaulyje — prestižo reikalas. Daugiau nuotraukų 15 Jul 8,PM, atnaujinta Jul 8,PM Visgi dabartinis didžiausias pasaulyje keleivinis laivas nėra toks vienintelis. Na, o dabar prasidėjo tikros kruizinių laivų-milžinų lenktynės, nes turėti didžiausią laivą pasaulyje — prestižo reikalas. Jei šių keturių plūduriuojančiais miestais vadinamų laivų vardai jums skamba panašiai, žinokite, kad tai nėra atsitiktinumas.
Tik Aš ir Tu. Tik santykis. Tik dalyvavimas.
Be to, egzistencinėje psichologijoje ir terapijoje daug laisvės, nes ji neįspraudžia nei žmogaus į jokius rėmus ar konstruktus, nei savęs pačios kaip terapijos į jokias Pasaulio zmoniu matmenys taisykles, technikas. Kartu čia labai aiškios ribos, į kurias privalu atsižvelgti. Bet tai ne terapijos ribos, o žmogaus ribos.