Vyru orumas padides.
Arkivyskupas Longley pridūrė, kad vertina anglikonų sinodo pagarbą tiems anglikonų tikintiesiems, kurie nesutinka priimti moterų kunigystės ir sudaro sąlygas jiems gyventi pagal tradicinį mokymą. Kita vertus, reikia džiaugtis katalikų ir anglikonų draugystės pažanga per pastaruosius dešimtmečius, kur tik įmanoma, reikia kartu dirbti ir liudyti. Moterų orumas nėra jokiais būdais sumenkinamas vyrų kunigystės, kaip tai labai gerai iliustruoja Bažnyčios pagarba Dievo Motinai, Mergelei Marijai.
Anglijos Bažnyčia balsavo už moteris vyskupes Kenterberio arkivyskupas Justinas Welby Pirmadienį, liepos 14 dieną, Anglijos Bažnyčios sinodas balsavo už tai, kad ir moterys galėtų gauti vyskupo šventimus. Sinodas yra sudarytas iš trijų grupių: vyskupų, kunigų ir pasauliečių. Kenterberio arkivyskupas, anglikonų primas ir Anglijos Bažnyčios vadovas, Justinas Welby sveikino sinodo sprendimą.
Jėzaus mokiniams, pasak jo, reikia mokytis mylėti vienas kitą ir tada, kai nesutariama dėl teologinių principų.
Anglijos Bažnyčia balsavo už moteris vyskupes
Komentare žiniasklaidai Kenterberio arkivyskupas pasakė, kad pirmoji vyskupė galėtų būti įšventinta jau kitų metų pradžioje. Jei vieniems tai yra lygybės klausimas ir laimėjimas, po kelių dešimčių metų debatų, tai kiti pabrėžia, kad paskutinis sinodo sprendimas laužo tūkstantmetes doktrinas ir tradicijas, kurios nėra vien socialinis produktas, bet remiasi Dievo žodžiu.
Katalikų Bažnyčia taip pat įsitikinusi, kad vyrų kunigystė yra ne archajiško patriarchalizmo, ne socialinių ir kultūrinių įtakų, o laisvo Kristaus sprendimo pasekmė. Bažnyčia, šiuo klausimu sakė šv. Jonas Paulius II, negali ir neturi kompetencijos keisti savo Steigėjo ir Viešpaties pasirinkimo, tačiau Vyru orumas padides jį suprasti.
Viena vertus, vyrų kunigystė atspindi patį įsikūnijusį Žodį, kita vertus, reikia pabrėžti, kad kunigystė negali būti suvokiama kaip tam tikra valdžios klasė, iš kurios moterys yra išstumiamos.
Moterų orumas nėra jokiais būdais sumenkinamas vyrų kunigystės, kaip tai labai gerai iliustruoja Bažnyčios pagarba Dievo Motinai, Mergelei Marijai.
Anglijos Bažnyčia, priėmusi sprendimą dėl moterų šventinimo vyskupais, kaip jau daug kartų buvo pastebėta, padidins atstumą nuo katalikų Bažnyčios, su kuria dėl daugelio kitų aspektų jos mokymas sutampa. Tai pastebi ir savo reakcijoje katalikų Bažnyčios Anglijoje ir Velse vyskupų konferencijos Dialogo ir vienybės komisijos vadovas arkivyskupas Bernard Longley.
Pasak jo, katalikų Bažnyčia ir toliau pilnai tęs dialogą su Anglijos Bažnyčia.
Šio dialogo tikslas yra pilna vienybė. Pilna bažnytinė vienybė reiškia ir pilną vyskupų vienybę.
Jungtinių Tautų Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, — atsižvelgdamas į m. Jungtinių Tautų konvenciją dėl kovos su žmonių prekyba ir trečiųjų asmenų išnaudojimu prostitucijos tikslais, — atsižvelgdamas į m. Tarybos išvadas dėl lyčių lygybės sporte dok. Tarybos išvadas dėl moterų ir vyrų lygybės sprendimų priėmimo srityje dok. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki m.
Todėl šiuo požiūriu moterų kunigystė pirma, o dabar vyskupystė yra kliūtis Bažnyčių vienybei. Kita vertus, reikia džiaugtis katalikų ir anglikonų draugystės pažanga per pastaruosius dešimtmečius, kur tik įmanoma, reikia kartu dirbti ir liudyti.
Arkivyskupas Longley pridūrė, kad vertina anglikonų sinodo pagarbą tiems anglikonų tikintiesiems, kurie Vyru orumas padides priimti moterų kunigystės ir sudaro sąlygas jiems gyventi pagal tradicinį mokymą. Jis taip pat priminė, kad šis sprendimas didina atstumą tarp anglikonų ir katalikų, tarp anglikonų ir kitų istorinių ortodoksų ir rytų Bažnyčių. Moterų kunigystė taip pat yra skaidantis veiksnys ne tik tarp pačių Anglijos anglikonų, bet ir visoje anglikonų Komunijoje.
Ypač pietuose esančios anglikonų Bažnyčios, gausesnės savo tikinčiųjų skaičiumi už Anglijos, nepritaria moterų kunigystei. Iš kitos pusės, jei doktrininiame dialoge atsirado dar viena kliūtis, katalikai ir anglikonai toliau turi tęsti dvasinį ekumenizmą ir kasdienę draugystę.
