Bandziau priartinti nari
O po to, kai išsiskyriau su savo pirmuoju vaikinu, išvis nustojau melstis ir eiti į bažnyčią. Kai kurie tautos išrinktieji pasirinko būtent tokią vasaros darbo specifiką. Patikėkite, šiandien aš gyvenu tokioje ramybės ir džiaugsmo gelmėje, kad nė už ką nesugrįžčiau atgal.
Čia, gyvendami tarptautinėje bendruomenėje, jauni žmonės ne tik atpažįsta savo žmogišką ir krikščionišką tapatybę, bet ir mokosi dalintis savo tikėjimu įvairiose misijose. Iš tikrųjų, kaip ir daugelis lietuvių, atvažiavau į Angliją užsidirbti pinigų. Tada įvyko stebuklas, kurį tikrai galiu paliudyti, žvelgdama atgal į savo gyvenimą. Nuoširdžiai prašiau Jo pagalbos ir, aišku, taip ir įvyko.
Finansiniai klausimai išsisprendė, ir galėjau įsipareigoti gyvenimui evangelizacinėje bendruomenėje. Viešpats yra labai geras!
Čia, gyvendami tarptautinėje bendruomenėje, jauni žmonės ne tik atpažįsta savo žmogišką ir krikščionišką tapatybę, bet ir mokosi dalintis savo tikėjimu įvairiose misijose. Iš tikrųjų, kaip ir daugelis lietuvių, atvažiavau į Angliją užsidirbti pinigų.
Ar pati visada buvai giliai tikinti ir ieškanti Dievo? Aš gimiau ir užaugau netikinčioje šeimoje.
„Jet Airways“ vykęs „Milijardo mylių“ festivalis mane priartina prie savo svajonės
Kai man buvo gal dvylika metų, viena draugė mane nusivedė į bažnyčią. Aišku, manęs, kaip vaiko, ten niekas labai nesužavėjo, bet kažkas viduje kalbėjo, kad tai yra ne tik pastatas, bet šventa vieta. Bažnyčioje aš jaučiau ramybę ir net kažką daugiau, ko tada negalėjau paaiškinti. Bandziau priartinti nari būdama dvylikos nusprendžiau tapti katalike. Mane pakrikštijo, priėjau Pirmosios Komunijos, gavau Sutvirtinimo sakramentą, ir tuo viskas baigėsi. Prasidėjo paauglystė, kuri buvo nelengvas metas.
Kaip ir dauguma paauglių, ieškojau pripažinimo, meilės ir pradėjau eiti keliu, kurį siūlo pasaulis. Bandžiau viską, kas neva teikia gyvenimo džiaugsmo: alkoholį, rūkymą, naktinius klubus ir pan. Niekada neturėjau net minties, Bandziau priartinti nari Dievas man gali suteikti tai, ko aš taip ieškau.
Atsimenu, kaip būdama ejų pradėjau viskuo nusivilti. Mačiau ir jaučiau, kad niekas negali man suteikti gyvenimo pilnatvės.
- Nariu matmenys ir tipai
- Saugomą stumbro patelę sumedžiojusiam „valstiečui“ Slapšinskui gresia tūkstantinė bauda - LRT
- Spausdinti Asociatyvi nuotr.
- Vietoj posėdžių salės – Afrika | veziuine.lt
Niekas iš tikrųjų nesupranta manęs ir skausmo, kurį išgyvenu. Tuomet prisiminiau, kad yra Dievas, apie kurį kalbama kaip apie mylintį Dievą.
Jei Tu mane myli, kodėl aš to nepatiriu? Kodėl aš Tau nerūpiu? Kodėl neduodi ko aš prašau? Pirmą kartą gyvenime kalbėjau su Juo kaip su savo draugu, ir Jis man atsakė. Galbūt ne iš karto, ne tiesiai šviesiai, bet per laiką, įvairiais veiksmais, situacijomis, ženklais… Įsitikinau, kad Jis išklauso kiekvieną mano maldą ir į ją atsako.
NAUJAUSI KOMENTARAI
Tik galbūt ne visada taip, Bandziau priartinti nari aš noriu, o taip, kaip man yra geriau. Daugelis net nesame girdėję apie katalikiškas bendruomenes, kuriose kartu gyvena, dirba ir meldžiasi ne vienuoliai ar vienuolės, bet pasauliečiai.
Slapšinskas BNS sakė, kad jis oficialioje medžioklėje stumbro patelę sumedžiojo per klaidą. Tik priėję artyn pastebėjome, kad tai yra ne tas žvėrys. Buvo iškviesti gamtos apsaugos pareigūnai, per 30 minučių jie atvažiavo ir mane paėmė kartu.
Trumpai papasakok apie kasdienybę, gyvenant pasauliečių bendruomenėje. Gyvename kaip didelė šeima. Ir tai yra labai gražu! Dieną pradedame ir baigiame malda, šlovinimu. Kasdien vyksta šv. Mišios ir Adoracija.
Kiek galima melstis? Geriau eikim į misijas!
- Aš griežtai tikrinu kelionės lapus pagal tabelį, jei važiuoja šeštadieniais -sukeliu į darbo dienas.
- Девушка засмеялась: - Это же чудо-маркер.
- Kaip veikia sekso elementas
- Vidutinio dydzio varpa storio
- Padidejes narys su pratybomis
Patyriau, kad be gilaus santykio su savo Kūrėju, aš negalėčiau nieko gero nuveikti, nes iš savęs juk nieko neturiu. Tik per santykį su Juo galiu priimti kasdieninius iššūkius. O bendruomenėje iššūkių tikrai netrūksta, nes esame iš devynių skirtingų šalių: Italijos, Ispanijos, Brazilijos, Slovakijos, Kroatijos, Lenkijos ir Lietuvos, taip pat iš Velso ir Anglijos.
- Vaikinai savo varpos dydi
- Seimas po pateikimo pritarė siūlymui didinti išmoką savarankiškai dirbantiems asmenims | veziuine.lt
- Spausdinti Vietoj posėdžių salės — Afrika Manto Adomėno nuotr.
Esame skirtingų kultūrų ir mentaliteto, skirtingo amžiaus nuo 19 iki 60 metų. Bet Dievo malonė yra didesnė už visus šiuos skirtumus ir iššūkius.
veziuine.lt narys tuta
Bendruomenėje visada kartu valgome. Kasdien vienas bendruomenės narys gamina maistą. Vakare kartu leidžiame laisvalaikį: žaidžiame stalo žaidimus, žiūrime filmus ir pan. Bendruomenėje dalinamės vienas kito džiaugsmais ir skausmais.
Daug meldžiamės už savo šeimas, kurios, gyvenant bendruomenėje, tampa visų mūsų šeima. Kaip gyvenimas bendraminčių pasauliečių bendruomenėje pakeitė tave? Nors palikau gerai apmokamą darbą, gyvendama bendruomenėje suvokiau, kad yra neįkainojamų dalykų.
Anksčiau vertybe ar net tikslu buvę pinigai man tapo tik įrankiu gyvenime, o kartais net ir trukdžiu. Galėčiau papasakoti daugybę istorijų, kaip neįtikėtinai Dievas veikė ir tebeveikia mano gyvenime. Bet pati brangiausia gyvenimo bendruomenėje patirtis buvo atrasti savo tapatybę — kas aš esu, kodėl gyvenu ir kam priklausau.
Čia labiau pažinau save.
Gyvendamas 24 valandas per parą su tikėjimo broliais ir seserimis, kasdieninėse situacijose pradedi augti ir bręsti kaip asmenybė. Manau, kad nėra geresnės vietos už bendruomenę, jei nori iš tiesų pažinti save, savo silpnybes ir stiprybes.
Tai didelės nuolankumo pamokos, kurių mokomės visą gyvenimą. Bendruomenėje išmokau kiekvienoje, net ir sunkiausioje, situacijoje pamatyti Tėvo valią ir palaiminimus. Tik ar mes Jam leidžiame? Visada galvojau, kad pasaulis sukasi apie mane, ir tas egocentriškumas mane žlugdė.
Suvokiau, kad kuo daugiau galvoju apie save, tuo esu nelaimingesnė.
Tik galvodama apie šalia manęs esantį ir bandydama padaryti kitus žmones laimingus, ir pati tampu iš tikrųjų laiminga. Ką tai reiškia? Viena jų yra svetingumo, arba svečių priėmimo komanda.
Netoli Londono bendruomenė turi rekolekcijų namus, kur beveik kiekvieną savaitgalį žmonės atvažiuoja įvairioms rekolekcijoms organizuojame moterų, vyrų, tylos rekolekcijas, Šventosios Dvasios savaitgalius.
Kitos trys komandos eina į misijas. Pirmoji komanda vyksta atgaivinti, pažadinti, sutelkti katalikiškų parapijų, antroji komanda eina į pradines mokyklas, o trečioji komanda — į vidurines mokyklas.
Per septynerius bendruomenėje praleistus metus daugiausiai prisidėjau prie pradinių ir vidurinių mokyklų misijų. Kaip tai atrodo?
Review Drone DJI MINI2 Terbaru yang Direkomendasikan - Metode Operasi dan Pengaturan
Mes atvažiuojame į mokyklą ir ten praleidžiame visą savaitę, dažniausiai apsistodami mokytojų namuose. Mokykloje dieną pradedame trumpa malda su mokytojais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Po to salėje turime susitikimus su mokiniais pagal amžiaus grupes. Kartu giedame, šokame, vaidiname, dalinamės savo gyvenimo liudijimais ir meldžiamės. Taip pat einame į klases, kur meldžiamės už vaikus asmeniškai.
Dažniausiai savaitės pradžioje visi į mus žiūri kreivai, nes sujaukiame visą mokyklos darbo grafiką žinoma, misijos mokykloje vyksta su direktoriaus leidimu. Tačiau savaitės pabaigoje būna nuostabių liudijimų. Didelis džiaugsmas matant, kad Dievas mus gali naudoti savo garbei ir per mus daryti didelius dalykus.
Vėliau ta mintis mane kurį laiką apleido, nes maniau, jog tai per didelė ir neįgyvendinama svajonė.
Azija Viena iš vietų, kurią esu apsėstas, yraMarakešas Maroke. Prisimenu, kad man pasidarė įdomu, kai pirmą kartą perskaičiau grožinį trilerį. Vieta mane traukė dėl kažkokių nesuvokiamų priežasčių ir aš buvau tokia apsėsta, kad atlikau išsamų jos tyrimą. Tiesą sakant, tai buvo vienas iš mano kelių pirmųjų tinklaraščio straipsnių apie tai, kur aš norėčiau eiti toliau ir kodėl. Jei to praleidote, galite tai pasižiūrėti čia.
Bet bėgant metams mačiau, kaip Dievas viską ruošia ir kur mane veda. Matydama, kaip jaunimas Anglijoje atveria širdis Jėzui ir kaip Jis daro nuostabius dalykus jų gyvenime, trokštu, kad tai patirtų ir Lietuvos jaunimas. Atsimenu, kaip sovietiniais laikais mokykloje nebuvo galima suole judėti ar šypsotis.
O Bandziau priartinti nari jaunimas turi tokią laisvę, su kuria net nebežino, ką daryti. Jauni žmonės eina klystkeliais, o po to kenčia dėl sielos žaizdų, nemoka sau atleisti, pakilti iš nuodėmės.
Mano svajonė, kad kiekvienas rastų gyvą santyki su Jėzumi. Žmonės žino apie Jėzų, bet gyvena tarsi Jo nebūtų. Kai sutinki gyvąjį Jėzų Kristų, tavo gyvenimo vertybės keičiasi iš pagrindų, gyvenimą užlieja džiaugsmas. Yra trys svarbūs dalykai: pažinti gyvąjį Jėzų, pažinti save ir eiti į misijas. Turiu svajonę eiti ir pasiekti tuos, kurie yra nepasiekiami. Su jaunimo komanda važiuoti į kaimus, į mokyklas, į apmirusias parapijas. Esu tikra, kad yra daugybė žmonių, kurie nežino, nesupranta, ko jie iš tiesų ilgisi ir ko trokšta jų širdis.
O tai, ko mums visiems trūksta, yra Dievo meilė. Kas, jei ne mes, tą Bandziau priartinti nari perduosime? Bet grįžtu į Lietuvą, nes čia mano širdis.
Šiemet planuojame pradėti tarptautinės evangelizacinės mokyklos projektą. Tai būtų vienerių metų programa, kurios metu metų amžiaus jaunimas galėtų augti savęs, Dievo ir vienas kito pažinime. Manau, kad jaunimui šiandien vis labiau trūksta gyvos tarpusavio bendrystės, todėl reguliariai bendrauti yra svarbu. Nes mes augame tik bendruomenėje, tik bendrystėje su tikėjimo broliais ir sesėmis. Ką konkrečiai turėtų daryti jaunas metų žmogus, kuris norėtų prisijungti prie tarptautinės evangelizacinės mokyklos?
Pirmiausia reikėtų, kad parašytumėte elektroninio pašto adresu evangelizacija gmail. Pirmiausia norime su jumis susipažinti. Gal turite klausimų apie tarptautinės evangelizacinės mokyklos projektą, gal kyla įžvalgų ar abejonių.