Didejantis narys yra realybe

Teigiama, kad atvirumas yra pamatinė jėga, ardanti pirmiausia tautų, o galbūt net ir pačios Europos vientisumą. Įsivaikinus, tačiau neturint teisės gauti vaiko priežiūros išmokų, vienam iš įtėvių dvejus metus priklausytų kasmėnesinė eurų parama. Štai jie: 1 Lėtėjanti ekonomikos plėtra. Antra, Europos vienijimosi pagrindas yra visiškai kitoks nei nacionalinių valstybių dėl šio silpno tapatumo, kuris akivaizdžiai nėra Europos, kaip politinio suvereno, pagrindas. Kas tuomet yra tas Europą, kaip politinį subjektą, išjudinantis pagrindas?

Atviros biurų erdvės uždarus kabinetus ėmė keisti XX a. Tokio pokyčio tikslas — paskatinti darbuotojų bendradarbiavimą ir kūrybiškumą, be to, toks sprendimas, kai atsisakoma didžiulio uždarų kabinetų labirinto, įmonėms leidžia sutaupyti. Viena vertus, diplomatinėmis ir politinėmis pastangomis reikės malšinti įvairių interesų grupių pretenzijas, kita vertus, teks karštligiškai ieškoti šaltinių toms pretenzijoms patenkinti.

Jau dabar vienam kitam politikui spontaniškai kyla idėjų pakelti PVM tarifą, įvesti progresinius gyventojų pajamų mokesčius arba padidinti pelno mokestį, tačiau iki rinkimų jokia politinė jėga net ir esanti valdančiojoje koalicijoje nenorės atskleisti kortų ir tokie pasiūlymai veikiausiai bus atmesti.

Sociologė – apie tai, kas yra „tradicinė lietuviška šeima“ ir kodėl partnerystė jau tapusi realybe

Nepopuliarių sprendimų teks imtis partijoms, laimėsiančioms Seimo rinkimus. Norėtųsi, kad jos pradėtų reformas ne keldamos mokesčių dydį, o atsisakydamos įvairiausių lengvatų, menkinančių šalies mokesčių sistemos efektyvumą ir administravimo kokybę. Ne taip kaip daugelyje išsivysčiusių šalių, Lietuvos nacionalinio biudžeto įplaukų pagrindas yra netiesioginiai mokesčiai PVM, akcizaituo tarpu tiesioginių mokesčių gyventojų pajamų, pelno mokesčiai fiskalinė reikšmė yra antraeilė.

Bendrovės supranta, kad darbo principai, galioję iki pandemijos, jau nebeveikiao norint išlikti konkurencingais ir pritraukti bei išlaikyti norimus profesionalus teks išmokti žaisti pagal naujas taisykles. Kitos bendrovės diegsis hibridinio darbo praktiką, kai dalis žmonių dirba nuotoliniu būdu, kiti — biure.

Antai Danijoje pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų dalis sudaro 30,2 proc. Atvirkščiai, gyventojų pajamų ir pelno mokesčio lyginamasis svoris yra atitinkamai 45,5 proc. Tarptautinė mokesčių konkurencija ir siekis padidinti investicinį savo patrauklumą neleis mūsų šaliai smarkiai padidinti tiesioginių mokesčių, todėl tikslinga sugrįžti prie skaitlingų PVM lengvatinių tarifų naikinimo arba bent apribojimo.

Matyt, atsinaujins diskusija ne tik dėl būsto paskoloms taikomos gyventojų pajamų mokesčio lengvatos panaikinimo, bet ir dėl nekilnojamojo turto mokesčio gyventojams įvedimo, nustatant tam tikrą neapmokestinamojo turto dydį.

Gitanas Nausėda: Valstybės finansai – tarp rožinių svajų ir rūsčios realybės

Visiškai įmanoma, kad naujai suburta valdančioji koalicija revizuos ir neseniai priimtąjį Fiskalinės drausmės įstatymą. Deja, įstatymo turinys buvo ir tebėra kritikuotinas. Pagal jį biudžeto formavimas orientuojamas ne į ateitį — artimiausių metų BVP ir kitų rodiklių prognozes, o į mistinį penkerių praėjusių kalendorių metų laikotarpį, nes politikams pasirodė, kad tiek vidutiniškai trunka verslo ciklas.

Pastaraisiais dešimtmečiais dėl technologinių inovacijų ir naujosios ekonomikos atsiradimo, verslo ciklo ribos Vakarų pasaulyje smarkiai išsiskalavo, jau nekalbant apie Lietuvą, kuri vis dar nėra laikytina nusistovėjusios rinkos ekonomikos valstybe. Įdomu, kokia verslo ciklo teorija reikėtų grįsti spartų mūsų šalies ūkio augimą, trukusį septynetą-aštuonetą metų?

Mano nuomone, dabartinė šio įstatymo redakcija lemia ne anticiklinę, o prociklinę fiskalinės politikos kryptį, reikalaudama susiveržti diržus tuo metu, kai kvėpavimas ir taip silpsta. Galbūt, atsiras galvojančiųjų, kad to anticikliškumo apskritai nereikia — tiesiog kiekvienais metais štampuokime subalansuotą valstybės biudžetą, o visa kita susireguliuos savaime. Poligamija, poliandrija, serijinė monogamija atskleidžia tik dalį kultūrinės įvairovės.

Istorinė šeimos įvairovė taip pat yra didelė, tiek kalbant apie šeimos kūrimą, tiek apie šeimos dydį, santykius. Šeima, kaip mes ją suprantame šiandien, istoriškai yra gana jauna, ji užgimsta prieš keletą šimtų metų Vakarų Europoje. Ilgą laiką ji buvo suprantama kaip namų ūkis, tam tikras ekonominis vienetas.

Tik su modernybe pradeda formuotis tai, ką šiandien suprantame kaip šeimą: socialinį darinį, kuris atribotas nuo viešo gyvenimo, kuriame itin svarbūs emociniai saitai, jis kuriamas per romantinę meilę, jam būdingi tam tikri lyčių vaidmenys, kartų santykiai.

Taigi, šeima yra kintanti laike ir ji yra kultūriškai specifinė, kitaip, nei didžioji Lietuvos visuomenės dalis įsivaizduoja. Šeima yra kaip koks saugumo skiepas pavieniam individui. Pirma — tai saugumo užtikrinimas. Jis gali būti susijęs su materialiniu saugumu, turto išlaikymu ir perdavimu.

Apie Europos dabarties iššūkius ir ateities perspektyvas Pexels.

Tai buvo viena pagrindinių šeimos funkcijų praeityje. Socialinis saugumas — per šeimą gaunamas socialinis statusas, socialinė tapatybė, psichologinis saugumas, kurio reikšmė išauga šiuolaikinėje visuomenėje.

Bet vėlgi, kokie saugumo akcentai, kaip jis užtikrinamas, yra kaitūs dalykai. Antroji konstanta — kartų kaita, kuri vyksta šeimoje. Tačiau vėlgi, tiek praeityje, tiek šiandien ne visi susilaukia vaikų.

Šeimos politika Lietuvoje: formavimas, praktika ir realybė Data: Autorius: Valentinas Stundys Demografinė krizė Europoje Visa Europa šiandien susiduria su viena iš aštriausių problemų — gyventojų populiacijos struktūriniais pokyčiais, turėsiančiais esminės reikšmės jos gyvybingumui ir ekonominiam augimui. Europa sensta, mažėja gimstamumas, dėl gerėjančios gyvenimo kokybės ilgėja žmonių gyvenimo amžius. Valstybės susiduria su didžiuliais iššūkiais: mažėjant darbo jėgos pasiūlai, menksta jų konkurencinės galimybės globalioje ekonomikoje, labai padidėja socialinės sistemos apkrautumas, keičiasi biudžeto išlaidų struktūra ir viešųjų paslaugų infrastruktūra.

Lietuvoje nemaža dalis moterų — apie 10 proc. Šiandien kalbame apie bevaikystę, kuri gali būti savanoriška arba ne.

Apie trečdalis vaikų Lietuvoje auga vienos motinos šeimose.

Nauja darbo realybė jau čia: kas, kur ir kaip

Pirmasis — šeimos formų įvairovė. Ne visos šeimos sukurtos santuokos pagrindu: kai kurios šeimos yra sugyventinių poros, kohabitacijos, su vaikais, be vaikų, vadinasi, vaikai auga skirtingo tipo šeimose. Turime gana didelę dalį vienišų motinų šeimų, išsiskiriame europiniame kontekste ir ne tik. Turime pakartotines šeimas, kurios susiformuoja po skyrybų, iširusios kohabitacijos arba partnerio mirties.

Apie Europos dabarties iššūkius ir ateities perspektyvas

Tai reiškia, kad dažnai šeimos yra sudėtinės: turime vaikų iš vienos santuokos, iš kitos, jie gyvena kartu, dar yra bendrų vaikų. Yra tėvų, rečiau motinų, negyvenančių kartu su vaikais. Tai dar vienas šeimų tipas. Turime vyresnio amžiaus sugyventinių porų. Dėl intensyvių tarptautinės migracijos procesų yra vadinamųjų transnacionalinių šeimų, kai dalis šeimos gyvena vienoje šalyje, dalis — kitoje. Moterys dirba, uždirba, bet neįvyksta vyriškų vaidmenų feminizacija: vyrai neprisiima atsakomybių, kurias galėtų prisiimti šeimoje.

Šeimos formų įvairėjimas per tris dešimtmečius įgavo pagreitį. Pirminis impulsas susijęs su skyrybomis: kai skyrybos legalizuojamos, kai atlaisvinami barjerai, o Lietuvoje tai įvyksta m.

Šiuo atveju nesame išskirtiniai, atkartojame tendencijas, būdingas kitoms šalims. Kuo prastesni tie vaikai, kurių tėvai nestudijuoja, bet taip pat nėra užsidirbę vaiko priežiūros atostogoms? Galbūt studijos jau baigtos, o ir metus įsidarbinti nepavyko. Vaikai juk ne visad planuotai pasibeldžia į mūsų kad ir labai struktūruotą pasaulį.

Prie paramos skiriančiųjų visą savo laiką studijoms tėvų vaikams temiškai glaustųsi ir 57 kasmėnesiniai eurai, kuriais valstybė paremia privalomosios karinės tarnybos kario vaikus. Tėvų globos netekusiais vaikais valstybė rūpinasi pasitelkdama į pagalbą šeimas, šeimynas, globos centrus ar vaikų globos institucijas.

Per visą globos rūpybos laikotarpį vaikui yra skiriamos kasmėnesinės eurų išmokos tiesa, sumos ir mokėjimo laikotarpis gali kisti, esant papildomų sąlygų. Kai išvengiama institucinės globos — vaikas globojamas šeimoje ar šeimynoje — mokami ir tos pačios sumos tiksliniai priedai.

Galiausiai asmeniui, pasibaigus jam nustatytai globai rūpybai dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo, skiriama vienkartinė eurų parama įsikurti — ne pinigais, bet galimybe mokėti už būstą, paskolą, nuomą ir pan.

Na, o besimokančiųjų mokykloje išlaidas padeda sumažinti socialinė parama, skirta gauti nemokamą maitinimą ar mokinio reikmenims įsigyti. Statistikos departamento duomenimis, metais visos socialinės apsaugos išlaidos buvo 5 milijardai milijonai eurų, t.

Pristatytai Vyriausybės ataskaitai – aštrūs priekaištai ir kritika: siūlo grįžti į realybę

BVP arba 1 gyventojui teko euras. Išlaidos išmokoms šeimai ir arba vaikams visoje socialinės apsaugos išmokų struktūroje tesudarė 7,8 proc. Tėvystės vidutinė mėnesio išmoka buvo ,2 euro, vaiko priežiūros — ,9, o motinystės vienos dienos vidutinė išmoka 36 eurai. Tai sumos, neatskaičius mokesčių. Išlaidos išmokoms šeimai ir vaikams tesudaro apie 1,3 proc.

Nauja darbo realybė jau čia: kas, kur ir kaip - Verslo žinios

Taigi piniginės apimtys gana simboliškos. Žinoma, tai tėra vienas paramos šeimai aspektas — tiesioginės išmokos. Nepasiturinčios šeimos biudžetui reikšmės turi ir kita socialinė parama: socialinės pašalpos, būsto šildymo išlaidų kompensacijos, geriamo ar karšto vandens išlaidų kompensacijos ir kt. Tad nepaleisdami savo žiūros taško — šeimos politikos — toliau pasigilinkime į mokesčių politiką, darančią tiesioginę įtaką šeimos ir vaikų gerovei. Ar tokią mokesčių politiką turime? Mokesčių politika šeimai metais dr.

Joje analizuojama šeimą stiprinanti ir gimstamumą skatinanti mokesčių politika, pagrindinį dėmesį skiriant gyventojų pajamų apmokestinimui bei tokios praktikos pavyzdžiams Vokietijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje — tai valstybės, kurios lemia Europos Sąjungos madas ir jos ateitį.

Autoriai, aptarę gerovės valstybių Didejantis narys yra realybe tipų ypatumus, formuluoja išvadą, kad Lietuvoje nėra aiškios gerovės valstybės politikos, pagrįstos kurio nors modelio — šiaurietiško, kontinentinio, anglosaksiško ar Viduržiemio jūros — praktika. Jie pripažįsta, kad Lietuvos šeimos stiprinimui ir demografijos problemoms spręsti tinkamiausia orientuotis į kontinentinės gerovės valstybės modelį. Šio modelio politinės praktikos bazinis principas — ekonominė valstybės parama kurti darnias, stabilias šeimas.

Jis įgyvendinamas diferencijuotais mokesčių politikos instrumentais. Čia dominuoja ne tik progresiniai mokesčių tarifai, bet ir gyventojų pajamų apmokestinimas, susietas su asmens šeimine padėtimi. Minėtos studijos autoriai pastebi, kad šiose valstybėse susituokę ar civilinę partnerystę sudarę asmenys laikomi vienu mokesčių mokėtoju, o bendros jų pajamos apmokestinamos taikant dvigubai didesnes progresinio mokesčio tarifų skalės ribinių sumų vertes, todėl šeimai tenkanti bendra mokestinė našta yra mažesnė, nei tėvai būtų apmokestinami atskirai.

Kitose valstybėse Lenkijoje, Latvijoje ir kt. Lietuvoje, nuo metų sausio 1 d. Dar metais Valstybės kontrolė paskelbė mokesčių lengvatų valstybinio audito ataskaitą.

Pristatytai Vyriausybės ataskaitai – aštrūs priekaištai ir kritika: siūlo grįžti į realybę - DELFI

Tada buvo suskaičiuota, kad iš viso yra taikoma per įvairių mokesčių lengvatų: pridėtinės vertės mokesčio — net 86, gyventojų pajamų — 49, nekilnojamojo turto — 26, pelno — 22, akcizų — 17 ir t. Šiandien šis priemonių repertuaras kiek kitoks.

Ekspertai pripažįsta, kad, taikant mokesčių lengvatas, atsisakoma dalies biudžeto pajamų, todėl lengvatos vertintinos kaip biudžeto išlaidos, taigi tam tikrų sričių asignavimai, tų sričių finansinis rėmimas.

Finansų ministerijos duomenimis, metais dėl mokesčių lengvatų taikymo į biudžetą nebus sumokėta apie 1 milijardas eurų, t. Taigi lengvatų taikymas yra solidus mokesčių politikos instrumentas, natūraliai keliantis klausimą, koks kiek­vienos lengvatos tikslas, kokia jų nauda, mastas ir kokie valstybės politikos prioritetai jose atsiskleidžia.

Apie Europos dabarties iššūkius ir ateities perspektyvas - veziuine.lt

Toje pačioje ataskaitoje Valstybės kontrolė apibendrina, kad mokesčių lengvatų taikymas gali turėti įtakos, poveikio visuomenei ar verslui aktualioms sritims bei veikloms. Jei peržvelgtume pagrindinių mokesčių lengvatų sąrašą ir jų taikinius, šeimos ar vaikų tiesiogiai jame nerastume — ši sritis nėra prioritetas, ir lengvatų instrumentas Lietuvoje nėra naudojamas kaip būdas šeimoms remti.

Taigi Lietuvoje nuoseklios, sisteminės socialinės politikos, nukreiptos į tvarios šeimos instituto stiprinimą ir gimstamumo skatinimą, neturime. Dėmesys ir siūlomos priemonės yra skiriamos tam tikriems atvejams: pagalbai daugiavaikėms šeimoms, socialinės rizikos šeimų problematikai, smurtui artimoje aplinkoje, neįgaliųjų integracijai, pirmiausia siekiant mažinti skurdą ir pajamų nelygybę, o ne visuotinai skatinant darnias šeimas.

Dauguma taikomų instrumentų yra iš pasyvios socialinės politikos repertuaro, t.

Šeimą stiprinanti mokesčių politika visiškai nepanaudojama taip, kad gyventojai būtų skatinami dirbti ir kurti stabilias šeimas, galinčias užtikrinti gimstamumo didėjimą, kartu tokiu būdu sistemiškai būtų sprendžiama ir visuomenės senėjimo problema.

Gausios mokesčių lengvatos tiesiogiai nesusijusios su valstybės pagalba ir dėmesiu šeimai, vaikų auginimui. Neabejotina, kad dabartinė Lietuvos šeimos politika yra per menkas atsakas demografinės situacijos rimtumui, kad ji labiau koncentruota į gana simbolinį skurdo mažinimą, bet ne į šeimos prioritetą.

Neturėdami nuoseklios ir į šeimos instituto stiprinimą orientuotos politikos, mes ir toliau kapanosimės tų pačių bevaisių kalbų liūne bei tautos saulėlydžio ūkuose. Todėl neatidėliojant reikalingos ryžtingos priemonės, kuriomis patikėtų visuomenė, kad valstybės ir visuomenės pagrindas yra šeima, kad valstybė ją saugo ir globoja.

Mokesčių susietumas su šeimine padėtimi, mokesčių lengvatos šeimai aktualioms sritims vaikiškos prekės, mokykliniai reikmenys ir t. Ar tai netruksime pamatyti?