Su vidutinio dydzio nariais
Seimo naujokas: mūsų sprendimai daro įtaką visiems gyventojams Kitas su LRT. Pažymėtina, kad Seimo narių atlyginimo nustatymo pagrindai išdėstyti ne tik Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalyje, bet ir kitose šio straipsnio dalyse. Parlamento nuolatinių komisijų pirmininkų pavaduotojai per mėnesį neatskaičius mokesčių uždirba 3 ,20 euro, pakomitečių ir nuolatinių komisijų pirmininkai — 3 ,40 euro. Kitokio dydžio atlyginimas gali būti nustatomas ir tiems Seimo nariams, kurie eina Seimo statute nurodytas pareigas Seime. Jiems bus išmokėtos po 6 ,8 euro siekiančios išmokos.
Dėl Seimo narių teisės gauti kitą atlyginimą Byla Nr. Konstitucinis Teismas nustatė: I Seimas m. II Pareiškėjas prašymą grindžia šiais argumentais.
TEISMO AKTAI
Įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad Seimo nariui, paskirtam Ministru Pirmininku ar ministru, kas mėnesį su vidutinio dydzio nariais vieno vidutinio darbo užmokesčio VDU dydžio, o kitiems Seimo nariams — trijų VDU dydžio atlyginimas. Pagal Vyriausybės įstatymo 13 straipsnį Ministro Pirmininko ir ministrų atlyginimas nustatytas nepriklausomai nuo to, ar kuris nors iš jų yra dar ir Seimo narys. Taigi Seimo narys, paskirtas Ministru Pirmininku ar ministru, gauna du atlyginimus: Vyriausybės nario ir sumažintą Seimo nario.
Pareiškėjas nurodo, jog pagal Konstitucijos 60 straipsnį Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru.
Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:
Seimo nario atlyginimas už Ministro Pirmininko ar ministro darbą nelaikomas atlyginimu už kūrybinę veiklą. Pareiškėjo manymu, Įstatymo 13 straipsnio nuostata dėl Seimo narių, kurie yra Vyriausybės nariai, dviejų atlyginimų prieštarauja Konstitucijos 60 straipsnio 3 daliai.
III Rengiant bylą teisminiam nagrinėjimui suinteresuoto asmens atstovas Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vyresnysis patarėjas R. Kalkys Konstitucinio Teismo posėdžiui raštu pateikė tokius paaiškinimus. Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijos 60 straipsnio 3 daliai, draudžiančiai Seimo nariui gauti kitą atlyginimą, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą.
Pareiškėjo teiginys, kad paskirtas Ministru Pirmininku ar ministru Seimo narys gauna du atlyginimus, gali būti grindžiamas ne Įstatymo 13 straipsniu, o Vyriausybės įstatymo 13 straipsniu, kuriame nustatomas Vyriausybės narių atlyginimas nepriklausomai nuo to, ar jie yra Seimo nariai, ar ne. Suinteresuoto asmens atstovo teigimu, Įstatymo 13 straipsnio nuostata, pagal kurią Seimo nariui, paskirtam Ministru Pirmininku ar ministru, mokamas vieno VDU dydžio atlyginimas, neprieštarauja Konstitucijos 59 straipsniui.
IV Rengiant bylą teisminiam nagrinėjimui buvo gauti valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministro S. Kakčio, Vyriausybės kanceliarijos Teisės ir teisėtvarkos skyriaus vedėjos R. Ruškytės, Teisingumo ministerijos Teisės departamento direktorės J. Aleksaitės, Lietuvos žmogaus teisių centro direktorės doc. Birmontienės, taip pat specialistų — Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Darbo teisės katedros vedėjo prof.
Vebinaras Italijos Lietuvių Profesionalų klubui „Atsakymai galvojantiems apie sugrįžimą į Lietuvą“
Nekrošiaus, to paties fakulteto Valstybinės teisės katedros vyresniojo asistento dr. Šileikio paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijai. V Konstitucinio Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas R. Smetona iš esmės patvirtino prašyme išdėstytus argumentus ir juos sukonkretino.
- Mažinkime išeitines išmokas nebeišrinktiems Seimo nariams Aurimas Stabinis Kaip jau tapo įprasta, baigiantis Seimo kadencijai pranešama, jog bus mokamos išeitinės išmokos į Seimą nebeišrinktiems Seimo nariams.
- 21 cm dydis yra normalus
- Tikrai padidinkite nari su kremais
- Vidutinio zmogaus nario matmenys
Specialistai prof. Nekrošius ir dr. Šileikis iš esmės pakartojo raštu pateiktus paaiškinimus. Konstitucinis Teismas konstatuoja: Pareiškėjo teigimu, Įstatymo 13 straipsnis prieštarauja Konstitucijos 59 ir 60 straipsniams. Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo prašyme išdėstytus motyvus, nagrinės Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies atitikimą Konstitucijos 59 straipsnio 4 daliai ir 60 straipsnio 3 daliai.
Pareiškėjo nuomone, Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, pagal kurią Seimo nariui, paskirtam Ministru Pirmininku ar ministru, kartu su Seimo nario vieno VDU dydžio atlyginimu mokamas ir Vyriausybės nario atlyginimas, prieštarauja Konstitucijos 60 straipsnio 3 daliai, kurioje nustatyta, kad Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto ir kad Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą.
Seimo nariai yra Tautos atstovai, per kuriuos Tauta vykdo aukščiausią suverenią galią Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnis. Tinkamai vykdyti Tautos atstovų funkcijas Seimo nariai gali tik turėdami Konstitucijoje tiesiogiai įtvirtintas ir garantuotas savo teises bei pareigas, būdami nepriklausomi ir savarankiški.
Viena iš svarbiausių Seimo nario nepriklausomos, savarankiškos veiklos garantijų yra tai, kad pagal Konstitucijos 60 su vidutinio dydzio nariais 3 dalį Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto.
Tame pačiame straipsnyje taip pat nustatyta, kad Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą. Šios konstitucinės nuostatos suponuoja tai, kad Seimo nario atlyginimas turi būti pakankamo dydžio, mokamas reguliariai, taip pat kad Seimo kadencijos metu įstatymu negali būti nustatytas mažesnis Seimo nario atlyginimas negu su vidutinio dydzio nariais pradžioje. Toks konstitucinis Seimo nario atlyginimo už darbą reguliavimas nustatytas tam, kad Seimo narys galėtų tinkamai atlikti savo, kaip Tautos atstovo, priedermę.
Baudžiamajame kodekse — naujai reglamentuotas pareigūnų papirkinėjimas 6 Į solidžią Seimo nario kompensaciją pretenduoja dauguma neperrinktų Seimo senbuvių: Bronius Bradauskas, Dalia Teišerskytė, Birutė Vėsaitė, Kęstutis Daukšys. Aušrinė Marija Pavilionienė, Dalia Kuodytė ir daug kitų.
Kaip minėta, pareiškėjas savo abejones, ar Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis atitinka Konstituciją, grindžia Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalies nuostata, kad Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą. Pažymėtina, kad Seimo narių atlyginimo nustatymo pagrindai išdėstyti ne tik Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalyje, bet ir kitose šio straipsnio dalyse.
Nagrinėjamoje byloje taip pat svarbu nustatyti Konstitucijos 60 ir 99 straipsnių normų santykį.
Gerbiamasis skaitytojau,
Teisės teorijoje žinomi įvairūs teisės aiškinimo metodai: lingvistinis, sisteminis, istorinis, lyginamasis ir kt. Su vidutinio dydzio nariais Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad atskleidžiant teisės normų turinį paprastai nepakanka taikyti vien lingvistinį aiškinimo metodą. Konstitucija yra vientisas aktas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalisskirtinguose Konstitucijos straipsniuose išdėstytos normos yra tarp savęs suderintos ir sudaro vientisą visumą.
Todėl Konstitucinis Teismas, spręsdamas, ar Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies ginčijama nuostata neprieštarauja Konstitucijai, taikys ir sisteminį aiškinimo metodą. Savo įgaliojimų laikui Seimo narys atleidžiamas nuo pareigos atlikti krašto apsaugos tarnybą.
Algos parlamente kelia šypseną ir patiems Seimo nariams, ir ekonomistams: tautos išrinktųjų atlyginimus siūlo skaičiuoti kitaip Gytis Pankūnas, LRT. Kai kurie Seimo naujokai neslepia: pirmosios į kišenę įkritusios algos sukėlė nuostabą. Ankstesniuose darbuose didesnį atlygį gavę Seimo nariai mano, kad dabartinis parlamentaro atlyginimas yra nepakankamas atsižvelgiant į darbo krūvį ir ant pečių krintančią atsakomybę. Ekonomistai įsitikinę — kol sprendimus dėl Seimo narių algų priims jie patys, didelių pokyčių tikėtis neverta, tad būtina keisti darbo užmokesčio apskaičiavimo būdą. Jau gruodžio pradžioje parlamentarai galėjo išvysti pirmąsias juos pasiekusias Seimo nario algas.
Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru. Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto.
Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą. Seimo nario pareigas, teises ir veiklos garantijas nustato įstatymas. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis jo 1 dalyje nustatytiems apribojimams: Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru.
Nuorodos kopijavimas
Konstitucijos 60 straipsnio 2 dalyje išdėstyta norma yra specialioji Grietineles tepalai padidinti nari straipsnio 1 dalyje suformuluotos bendrosios normos atžvilgiu.
Konstitucinė Seimo nario teisė eiti Ministro Pirmininko ar ministro pareigas suponuoja teisę gauti atlyginimą už tokių pareigų atlikimą.
Tai patvirtina ir Konstitucijos 99 straipsnis, kuriame nustatyta, kad Ministrui Pirmininkui ir ministrui už darbą Vyriausybėje yra mokamas atlyginimas. Su vidutinio dydzio nariais 60 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Seimo nario veiklos garantijas, Kokie yra nariu dydziai paprastai ir atlyginimą, nustato įstatymas.
Sistemiškai vertinant Konstitucijos 60 straipsnio 1 ir 2 bei kitų dalių santykį, taip pat šio straipsnio santykį su 99 straipsniu, darytina išvada, kad Seimo nariui, paskirtam Ministru Pirmininku ar ministru, gali būti nustatytas kitoks atlyginimas už Seimo nario darbą.
Atsisveikinimas su skandalinga valdžia: garsių ministrų laukia dvigubos išeitinės - DELFI
Seimas, pagal Konstituciją turėdamas diskreciją įstatymu nustatyti Ministru Pirmininku ar ministru paskirtam Seimo nariui kitokį atlyginimą už Seimo nario darbą negu tą, kuris mokamas kitiems Seimo nariams, yra suvaržytas konstitucinių teisinės valstybės principų. Vadinasi, ir šiuo atveju Seimo nario atlyginimas turi būti pakankamo dydžio, kad Seimo narys galėtų tinkamai atlikti savo, kaip Tautos atstovo, priedermę.
Taigi Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, pagal kurią Seimo nariui, paskirtam Ministru Pirmininku ar ministru, atlyginimas už Seimo nario veiklą nustatytas kitoks negu tas, kuris mokamas kitiems Seimo nariams, neprieštarauja Konstitucijos 60 straipsniui.
Pareiškėjo nuomone, Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas visų Seimo narių lygybės principas, todėl visi Seimo nariai už savo darbą turėtų gauti vienodą atlyginimą. Remdamasis šia konstitucine nuostata pareiškėjas teigia, jog Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostata, kad Seimo nariui, paskirtam Ministru Pirmininku ar ministru, už Seimo nario darbą mokamas tris kartus mažesnis atlyginimas negu kitiems Seimo nariams, prieštarauja Konstitucijos 59 straipsnio 4 daliai.
Laisvo mandato esmė su vidutinio dydzio nariais Tautos atstovo laisvė įgyvendinti pagal Konstituciją ir įstatymus jam suteiktas teises bei pareigas nevaržant šios laisvės rinkėjų priesakais, jį iškėlusių partijų ar organizacijų politiniais reikalavimais, nepripažįstant teisės atšaukti Seimo narį.
Tai reiškia, kad negalimas Dideles imones dydziai Private Photo mandatas Konstitucinio Teismo m. Taigi Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalies paskirtis — įtvirtinti laisvą Seimo nario mandatą kaip vieną iš Seimo narių veiklos savarankiškumo ir lygiateisiškumo garantijų.
Seimo narių lygiateisiškumas kyla iš Konstitucijos straipsnių visumos: 55 straipsnyje įtvirtinta, kad Seimo nariai yra Tautos atstovai; 62 straipsnyje nustatytas vienodas Seimo narių imunitetas; 63 straipsnyje nustatyti tokie patys Seimo narių įgaliojimų nutraukimo pagrindai; 69 straipsnyje įtvirtinta, kad Seimo nariai priimant įstatymus yra lygūs.
Seimo narių lygiateisiškumas įtvirtintas ir kituose Konstitucijos straipsniuose. Šiame nutarime jau buvo pažymėta, jog viena iš svarbiausių Seimo nario veiklos garantijų yra tai, kad pagal Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalį Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto.
Verslas
Tai yra ir viena iš Seimo narių savarankiškumo bei lygiateisiškumo garantijų. Konstitucijoje nėra teisės normų, pagal kurias visiems Seimo nariams neatsižvelgiant į tai, kad Seimo narys gali eiti tam tikras pareigas Seime ar Vyriausybėje, turi būti nustatomas vienodo dydžio atlyginimas.
Pagal Konstitucijos 60 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis Seimas turi diskreciją įstatymu nustatyti Seimo nariams, paskirtiems Ministru Pirmininku ar ministru, kitokį atlyginimą už Seimo nario darbą negu kitiems Seimo nariams. Kitokio dydžio atlyginimas gali būti nustatomas ir tiems Seimo nariams, kurie eina Seimo statute nurodytas pareigas Seime.
Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustačius, kad Seimo nariui, paskirtam Ministru Pirmininku ar ministru, kas mėnesį mokamas vieno vidutinio darbo užmokesčio atlyginimas, Seimo nario laisvo mandato principas, įtvirtintas Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje, taip pat Seimo narių lygiateisiškumas nėra pažeidžiami. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus darytina išvada, kad Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijos 59 straipsnio 4 daliai.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 53, 54, 55 ir 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutaria: Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narių darbo sąlygų įstatymo 13 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas. Nutarimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.